Klaipėdiečiai kratosi namų valdų

Klaipėdiečiai kratosi namų valdų

Vis daugiau klaipėdiečių, dėl sugedusių šilumokaičių, priversti ne vieną mėnesį gyventi be karšto vandens. Gyventojai dėl tokios padėties kaltina namų valdas ir yra pasiryžę atsisakyti jų paslaugų.

Be vandens – visą mėnesį

Penkių daugiabučių namų I.Kanto gatvėje gyventojai be karšto vandens gyvena nuo liepos 14 dienos. Jo tiekimas nutrauktas, nes sugedo pastatus aptarnaujantis šilumokaitis.

Įmonės „Vitės valdos“, kuri administruoja tris iš minėtų namų, direktorius Raimundas Juodzevičius, vakar negalėjo pasakyti, kada vandens tiekimas bus atnaujintas.

I.Kanto gatvės 19, 42 ir 44 namo gyventojai guodėsi, jog gyvenimas be karšto vandens vasarą jiems sukelia daug nepatogumų ir primena viduramžių laikus: „Negalime normaliai nusiprausti. Rytas prasideda nuo vandens šildymo puoduose“, – piktinosi gyventojai.

R.Juodzevičius, kaip ir kitų namų valdų atstovai tokiose situacijose, teisinosi, jog užbėgti šiai problemai už akių nebuvo įmanoma dėl gyventojų abejingumo.

„Nors yra avarinė situacija, prievarta nieko negalime daryti. Siūlėme gyventojams rinkti kaupiamąsias lėšas, tačiau ne visi norėjo. Tvirtino dar ne laikas. Į susirinkimus taip pat neina. Gyventojai ateina ir priima sprendimus tik, kai jau yra problema“, – dėstė R.Juodzevičius.

Mieste situacija tragiška

Įmonės „Lamberta“, tvarkančios šildymo sistemas, direktorius Jonas Kondratas pasakojo, jog dėl avarinės būklės šilumokaičių, šilumos vamzdynų situacija tragiška visame mieste. Dalyje namų šildymo sistemai reikia kapitalinio remonto.

„Šilumokaitis paprastai tarnauja 15 metų. Po to jis pradeda gesti. O didelė dalis šių įrenginių, sumontuotų daugiabučiuose namuose, tarnauja kur kas ilgesnį laiką. Jų būklė avarinė. Kalkės yra užkimšusios vamzdelius. Ateityje karšto vandens Klaipėdoje neturės dar daugiau namų“, – prognozavo J.Kondratas.

Įmonės vadovas tvirtino, jog naujas šilumokaitis kainuoja brangiai – nuo 10 tūkst. iki 35 tūkst. litų. Įrenginio kaina priklauso nuo namo dydžio, vandenvietės, iš kurios tiekiamas vanduo.

„Dėl didelės šilumokaičio kainos žmonės labai skaudžiai reaguoja į jo keitimą. Blogai, kad žmonės nenori iš anksto spręsti tokių problemų. Sukvieti susirinkimą, kad paaiškintume, kas yra blogai, o ateina penki žmonės. Kiti visiškai abejingi“, – tvirtino direktorius.

J.Kondratas pabrėžė, jog blogai yra tai, kad nėra renkamos kaupiamosios lėšos, už kurias būtų remontuojami šilumokaičiai ar vamzdynai. Anksčiau tokią programą vykdė savivaldybė.

„Šią problemą turėtų būti sprendžiama šalies mastu. Geriausia išeitis, kad valstybė investuotų į gyvenamųjų namų renovaciją“, – tvirtino J.Kondratas.

Valdas iškeis į bendriją

Dėl sugedusio šilumokaičio be karšto vandens pusantro mėnesio gyvenantys Kauno gatvės 35 namo gyventojai nutarė nekentėti. Jų nuomone namų valdos nesugeba suburti gyventojų ir išspręsti iškilusių problemų. Gyventojai pasiryžo atsisakyti administruojančios įmonės „Ąžuolyno valda“ paslaugų ir įkurti daugiabučių namų savininkų bendriją.

„Jei būtų bendrija, tuomet nereikėtų tiek ilgai gyventi be karšto vandens. Lengviau būtų išsprendžiamos ir kitos problemos. Be to gautume paramą iš savivaldybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų namo modernizavimui“, – pabrėžė vienas iš iniciatorių Vadimas Ivanovas.

Įmonės „Ąžuolyno valda“ direktorius Pranas Dobrovolskis, jog naujas šilumokaitis minėtam namui bus gautas rugpjūčio 18–ąją. Prireiks dar kelių dienų, kol jis bus sumontuotas.

Bendrijomis patenkinti

Savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Gerasimovienė pasakojo, jog nepatenkinti namų valdų darbu gyventojai dažnai kreipiasi dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos įkūrimo.

Valstybės tarnautojos teigimu, toks žingsnis turi daug privalumų. Savivaldybė remia bendrijoms priklausančių daugiabučių namų modernizavimo programas, iki 20 proc. finansuoja renovacijos išlaidas. Namų valdoms tokios lengvatos nėra teikiamos.

„Namų bendrijos gali pačios organizuoti savo darbą. Gyventojams lengviau kontroliuoti surinktus pinigus. Bendrijos pačios nusistato nuolatinės namo priežiūros tarifus. Dėl to gali susidaryti mažesni mokesčiai nei namų valdoms. Vis tik tai priklauso ir nuo algos, mokamos pirmininkui, buhalterei. Tačiau į bendrijas gali jungtis keli namai. Taip gyventojams yra pigiau“, – dėstė D.Gerasimovienė.

Skyriaus vedėjo pavaduotoja pabrėžė, daugiausia sulaukiama skundų dėl namų valdų darbo. Dėl bendrijų jų pasitaiko labai retai.

• Gauti 50 + 1 namo gyventojų sutikimą.

• Įteikti prašymą dėl namų valdų paslaugų atsisakymo su gyventojų sutikimu savivaldybei.

• Išduodamas leidimas atsiskirti nuo namų valdų.

• Bendrijos įstatų kūrimas ir svarstymas.

• Bendrijos valdybos rinkimas.

• Bendrijos registracija.