BENDROVĖSE

„Klaipėdos kartonas“ peržengė šimtmečio ribą

Bendrovė „Klaipėdos kartonas“ rytoj minės įkūrimo 105-ąsias metines. Nors ši sukaktis – ne apvali, tačiau bendrovės generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas pasakojo, kad šią sukaktį bendrovės darbuotojai sutinka pakilesne nuotaika nei šimto metų jubiliejų.

Baigėsi niūrūs laikai

Prieš penkerius metus „Klaipėdos kartonui“ minint įkūrimo šimtmetį, 1998 metų rudenį bendrovės perspektyvos buvo gana miglotos. Tada buvo dar neaišku, kokiu keliu pasuks viena didžiausių uostamiesčio bendrovių, buvo daug žmonių, kurie netikėjo teigiamų poslinkių galimybėmis. Pagrindinė kartono gamybos mašina stovėjo jau keletą metų arba dirbo su pertraukomis ir reikėjo daug pastangų, kad bendrovėje įvyktų lemiamas lūžis.

Pasak A.Pasvensko, viskas pasikeitė, kai buvo nuspręsta keisti gamybos profilį ir specializuotis gaminant žaliavą gofruotai tarai.

Pakilimo penkmetis

Per penkmetį nuo 1998 metų „Klaipėdos kartone“ įvyko daug pasikeitimų. Šiuo metu bendrovės metinė apyvarta siekia 70 mln. litų, net 60 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienį. Pagrindinės „Klaipėdos kartono“ rinkos – Europos Sąjungos ir Rytų bei Vidurio Europos valstybės.

„Klaipėdos kartono“ vadovas pasakojo, kad apie 14 proc. produkcijos eksportuojama į Vokietiją. Vokiečiai produkcijos kokybei ir aptarnavimui kelia ypač aukštus reikalavimus. A.Pasvenskas neslėpė pasitenkinimo, kad jau keletą metų Klaipėdos bendrovė turi gerą vardą Vakarų Europoje. „Klaipėdos kartono“ produkcija pasiekia netgi Suomiją, pasaulyje garsėjančią popieriaus pramone, ir Graikiją.

Šiuo metu „Klaipėdos kartonas“ yra viena didžiausių uostamiesčio įmonių, didžiausia elektros energijos vartotoja.

Investicijų mastai

Teigiami poslinkiai nebūtų įmanomi be žymių investicijų. 2001 metais „Klaipėdos kartone“ pradėjo veikti naujas 6,5 mln. litų kainavęs makulatūros perdirbimo cechas, kuris padvigubino bendrovės makulatūros perdirbimo pajėgumus. 2002 metais bendrovėje sumontuota ir sėkmingai dirba 2,5 mln. litų vertės gamybos valdymo įranga. 2002 metų antrąjį pusmetį “Klaipėdos kartone” pradėjo veikti nauja, visiškai automatizuota garo katilinė. Keturis milijonus litų kainavusioje katilinėje buvo pastatyti du Vokietijos firmos “Viessmann” garo katilai, kurie yra ekologiškesni, taupesni ir našesni nei kiti iki šiol naudoti.

A.Pasvenskas sakė, kad šiuo metu Suomijos bendrovė „Jaakko Poyry“ rengia perspektyvinį verslo planą, kuris numato laipsnišką produkcijos masto didinimą nuo dabartinių 70 tūkst. tonų iki 140 tūkst. tonų per metus. Pasak specialistų, tai yra pasiekiama riba, nes pagrindinė „Klaipėdos kartono“ mašina yra gera, tačiau ją reikia rekonstruoti. Gamybos rekonstrukciją būtų galima pradėti 2005 metais ir per keletą metų pasiekti 150 mln. litų apyvartą.

Jau dabar „Klaipėdos kartonas“ yra didžiausias popieriaus gamintojas Baltijos šalyse ir panašu, kad dar ilgą laiką bendrovė išlaikys lyderio pozicijas.

Istorijos žiupsniai

1898 metų lapkričio 15 dieną Vokietijoje, Hanoverio mieste buvo įkurta bendrovė Klaipėdos celiuliozės fabrikas (Zellulosefabrik Memel AG). Statybos darbai Klaipėdos priemiestyje Smeltėje prasidėjo 1899 metų gegužės vidu-ryje, o 1900 metų gegužės 20 dieną buvo pirmąkart išvirta celiuliozė. 1905 metais fabrikas įsiliejo į Ašafenburgo (Bavarija) celiuliozės ir popieriaus gamybos koncerną.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, įmonė 1919 metų pabaigoje perorganizuota į savarankišką celiuliozės ir popieriaus gamybos akcinę bendrovę.

Pagrindinė celiuliozės gamybos žaliava buvo eglės mediena. Ja fabrikas apsirūpindavo daugiausiai iš Žemaitijos bei Nemuno ir Neries baseino miškų. Po 1928 metais užbaigtos rekonstrukcijos fabrikas sunaudodavo vidutiniškai apie 250 tūkst. kub. metrų popiermedžių ir pagamindavo apie 60 tūkst. tonų celiuliozės per metus. Rekordiniais 1937 metais buvo pagaminta 66100 tonų celiuliozės. Geros kokybės nebalinta celiuliozė pelnė nepriekaištingą reputaciją ir tvirtas pozicijas pasaulinėje rinkoje. Pagaminta produkcija buvo realizuojama Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, JAV, Ispanijoje ir Pietų Amerikoje.

Tarpukario metais kartono ir celiuliozės fabrikas buvo vienas didžiausių Lietuvoje. Pasak A.Pas-vensko, istorijos šaltiniai liudija, kad ir tuo metu bendrovės vadovai dažnai nesutardavo su Klaipėdos miesto vadovais, didelių ginčų objektas būdavo mokesčiai. Nors bendrovės darbuotojai gaudavo didžiausius atlyginimus mieste, pasitaikydavo ir streikų.

Nepertraukiama gamyba

Šiuo metu „Klaipėdos kartone“ dirba 350 darbuotojų, vidutinis atlyginimas – 1400 litų. Nors darbo sąlygos bendrovėje pastaraisiais metais pasikeitė į gerąją pusę, tačiau A.Pasvenskas pripažino, kad darbas apskritai sunkus. Nepertraukiamas gamybos ciklas reikalauja daug pastangų, dirbama visų švenčių, netgi Naujųjų metų dienomis. Didysis bendrovės įrenginys - Anglijos firmos “Beloit Walmsley” “Inverform” tipo mašina, stabdoma tik kartą per metus, kai per savaitę atliekami profilaktinio remonto darbai.