Gimtadienis
Klausykime ir girdėkime Kristijoną Donelaitį
Sausio 1-ąją švenčiame ir Kristijono Donelaičio gimtadienį. Neeilinį. 290-ąjį. K. Donelaitis yra vienas žymiausių lietuvių literatūros ir visos kultūros kūrėjų. Anot literatūrologo R.Tamošaičio, “K.Donelaičio “Metai” ne tik lietuvių literatūros pradžia, bet ir amžinas jos pavasaris, atsinaujinimo pagrindas”. K.Donelaičio raštai ir asmenybė yra mūsų istorija, teikianti gyvybės dabarčiai ir ateičiai, gaivinanti naujųjų epochų kultūrą, padedanti saugoti tautos tapatybę. Ypač tai svarbu dabar - pasaulio integracijos bei unifikacijos laikais. Klausytis ir girdėti K.Donelaitį tampa mūsų kultūrinės savimonės pamatu, kalbos galių pažinimo svarbiausiąja sąlyga.
Šiandien mūsų santykis su K.Donelaičiu nėra paprastas dalykas. Štai Salomėjai Nėriai karo metais viskas atrodė aiškiau. Eilėraštyje “Donelaitis” ji mato didįjį poetą kaip tautos gynėją ir vaduotoją:
Karžygiu mes Donelaitį
šiandien minim,
Kurs laimėjo didžią
kovą mums.
Priešas kirto kumštim
geležinėm,
O jisai kalbos gimtosios
gražumu.
Tačiau ir šiandien K.Donelaičio “Metai” mums yra (arba turėtų būti) testamentinė knyga, kuria poetas duoda įspūdingą meninį lietuviškos žemdirbio buities ir būties, kalbos ir gamtos paveikslą. Tai jau tolimas mūsų dabarčiai pasaulis, tačiau kalbos įtaiga, meniškumas pasireiškia ypatinga galia, poemoje skleidžiasi plati ir nė kiek neprarandanti savo reikšmės žmogui etinė programa. Gamta ir žmogaus darbai yra K.Donelaičio “Metų” problematikos centras.
K.Donelaitį turime pažinti kaip pamatinį mūsų kultūros dalyką, reikalingos sąmoningos pastangos klausytis ir girdėti K.Donelaitį kaip sudėtinę savo vidinio balso dalį. Šventes visas švęsdami, atsiliepkime į šiuos poeto žodžius:
Nugi dabar, naštas vargų
visas nusikratę,
Jau pasilinksminkim
bensyk česnyj susikvietę.
Tam juk Dievs dosnus
gėrybes mums dovanoja,
Kad nusimūčiję bei,
kaip mums reik, triūsinėję,
Vėl atsigautumbim,
gardžiai kramtydami kąsnius.
P.S. 2004-ųjų sausio 1-ąją dieną 1200 val. kviečiame prie K.Donelaičio paminklo į poeto 290-ojo gimtadienio paminėjimą.
Naujausi komentarai