K.Michailovo taikiklyje – teisėjai ir prokurorai Pereiti į pagrindinį turinį

K.Michailovo taikiklyje – teisėjai ir prokurorai

2009-06-22 16:57
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
K.Michailovo taikiklyje – teisėjai ir prokurorai
K.Michailovo taikiklyje – teisėjai ir prokurorai / Mindaugo Ažušilio nuotr.

Medininkų žudynėmis įtariamas Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas) bando vilkinti teismo procesą – pirmadienį jis pateikė prašymą nušalinti du jo bylą nagrinėjančius teisėjus, antradienį laukia prokurorų eilė.

Apkaltino neobjektyvumu

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismui nepavyko atversti K.Michailovo baudžiamosios bylos. Kadangi vieninteliam likusiam gyvam žudynių liudytojui Tomui Šernui nebuvo įteiktas teismo šaukimas, buvo nuspręsta tik išnagrinėti iki teismo gautus prašymus. Nepavyko ir tai. Pirmininkaujančiai teisėjai Sigitai Vainauskienei paklausus, ar proceso dalyviai neteiks prašymų dėl nušalinimo, K.Michailovas iškart pareiškė norintis nušalinti ją pačią.

K.Michailovą papiktino teisėjos šių metų balandžio 28 dieną priimta nutartis, kuria kardomoji priemonė suėmimas jam pratęsta dar trims mėnesiams. Ši nutartis, kaltinamojo teigimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams, o jį priimdama teisėja iškart parodė savo nusistatymą prieš jį. „Man suteikiant žodį, teisėja mane sustabdė, neleido pasisakyti. Teisėja pademonstravo nenorą gilintis į procesą, kuris vykdomas prieš nekaltą žmogų“, - rusiškai iš pasiruoštų lapų skaitė K.Michailovas.

Antra priežastis, dėl kurios teisėja turėtų nusišalinti yra neva jos vienam portalui duotas interviu, kuriame ji dar iki nutarties paskelbimo, išsakė savo nuomonę ir išdavė pasitarimo kambario paslaptis. „Teisėja negalės objektyviai išnagrinėti bylos, ji jau parodė ne tik savo, bet ir visos valstybės politiką šio proceso atžvilgiu, suformavo visuomenės nuomonę“, - toliau kaltinimus žėrė K.Michailovas.

Kliuvo ir skyriaus pirmininkui

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas teigė nematantis jokio pagrindo teisėjos nušalinimui. Anot jo, nutartį buvo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai buvo padaryta, Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

S.Verseckas nemato jokio pažeidimo ir dėl straipsnyje išsakytų teiginių, nes tai nebuvo interviu, žurnalistas tik citavo teisėjos žodžius pasakytus viešo teismo posėdžio metu.
Kad kažkam iki posėdžio ar po posėdžio davė interviu pirmadienį paneigė ir pati S.Vainauskienė.

Kai likę du teisėjai susiruošė skelbi pertrauką dėl pirmininkaujančios teisėjos nušalinimo, K.Michalovas pateikė dar vieną akibrokštą. Jis pareiškė nušalinimą ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Viktorui Dovidaičiui. Kaltinamojo teigimu, šis teisėjas negali nagrinėti bylos, nes jo suėmimo terminą paskelbė ne kas kitas, o jam pavaldi teisėja.

Sprendimą, ar kolegos bus nušalinti, turės priimti vienintelis K.Michailovui neužkliuvęs teisėjas Vladislavas Lenčikas. Tai bus padaryta antradienį. Kaltinamojo advokato Arūno Marcinkevičiaus teigimu, nušalinimai yra paruošti ir prokurorams – S.Verseckui bei Rolandui Stankevičiui.

Pagal Lietuvos įstatymus bylose dėl nužudymo senaties terminas taikomas po 20 metų, tačiau K.Michailovas ir jo gynėjai jau ne pirmame teismo posėdyje bando įrodyti, kad šis terminas pasibaigęs. Greičiausiai šis klausimas bus keliamas ir bylą nagrinėjant Vilniaus  apygardos teisme.

Kaltinamas nužudymais

Iš viso šioje byloje turėtų liudyti 223 žmonės, vienaip ar kitaip susiję su tuometiniais įvykiais. Byloje civilinius ieškinius yra pareiškusi valstybė bei nukentėjusiuoju pripažintas muitininkas T. Šernas.

Prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, kad buvęs TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas K. Michailovas įtariamas septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu. Už tai Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Daugiau naujienų