Kodėl Lietuva vis lieka viena ir saugumu jai tenka rūpintis atskirai nuo artimiausių kaimynų? | KaunoDiena.lt

KODĖL LIETUVA VIS LIEKA VIENA IR SAUGUMU JAI TENKA RŪPINTIS ATSKIRAI NUO ARTIMIAUSIŲ KAIMYNŲ?

  • 58

Baltijos šalių vienybė turi aiškias ribas: kai tik kalba pasisuka apie daug pinigų, vienybė baigiasi. Latvija ir Estija jau ne kartą skelbia apie bendrai perkamą ginkluotę, tačiau Lietuva lieka nuošalyje. Perkant kartu, būtų galima sutaupyti, bet svarbiausią karinę techniką – šarvuočius, oro gynybos sistemas – Vilnius perka ir kitokias nei Baltijos kaimynės, praneša LNK.

Lietuvos kariuomenė perka ir treniruojasi poligonuose su vokiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“. Latviją ir Estiją saugos suomiškos „Patria“. Ryga ir Talinas planuoja pirkti karinę techniką kartu su suomiais.

Lietuvos oro dangų dengia amerikietiškos ir norvegiškos sistemos „NASAMS“, kai kitos Baltijos šalys skelbiasi, kad pirks vokiškas „Iristi“. Nors daug kur Baltijos šalys skelbia vienybę, tačiau ginklus pirkti linkusios atskirai.

„Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui.

Tokius nepavykusius bendrus pirkimus prisimena ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Kariškiai, ekspertai bendrai sutarėme įsigyti tam tikras sistemas, kurios būtų įsigytos pigiau, prieiname prie sutarčių pasirašymo fakto ir tuomet išgirstame iš sąjungininkų, kad politikai neskyrė pakankamai lėšų“, – sakė buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras nesistebi, kad kiekviena šalis turi ribotą pinigų kiekį.

„Dėl „NASAMS“ sistemos pokalbius pradėjome 2015 metais. Palaipsniui priartėjus prie sutarties pasirašymo mūsų partnerės, matydamos savo biudžetus ir galimybes, tuo metu nepasirašė daryti bendro pirkimo“, – minėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Skirtingi ir Baltijos valstybių prioritetai.

„Estai, latviai, jie turi didelę jūros pakrantę. Jiems didesnis prioritetas yra pakrančių gynyba, atitinkamai ir įsigyja ginkluotę. Mūsų pajūris su 99 kilometrų pakrante nėra didelis prioritetas“, – akcentavo atsargos pulkininkas Valdas Šiaučiulis.

Nereikia stebėtis, kad latviai su estais renkasi suomiškas pėstininkų kovos mašinas.

„Suomiai jau yra NATO nariai, kurie yra artimiausi estų kaimynai. Karybos srityje suomiai bus didžiuliai pagalbininkai estams. Kai kurios ginklų sistemos jiems bus artimesnės“, – teigė A. Pocius.

Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis.

Reikėtų paminėti, kad Ukrainoje sėkmingai veikiančias amerikietiškas raketų paleidimo sistemas „Himars“ Baltijos šalys perka kartu. Pasak A. Anušausko, perkama ir įvairi amunicija, pavyzdžiui, prieštankiniai ginklai „Karl Gustav“. Tokia praktika – pirkti bendrą amuniciją – yra dažna, tačiau bendrą karinę techniką perka mažai valstybių.

„Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis. Jeigu perka vokiečiai, tai mes perkame kartu su vokiečiais ar prancūzais. Atsiranda daugiau svertų gynybos pramonei“, – akcentavo V. Šiaučiulis.

„Kai perki su didelėmis šalimis – vokiečiais, prancūzais, o dar geriau amerikiečiais, tada atsiranda visai kitokie svertai“, – teigė V. Šiaučiulis.

Vienybės trūksta Baltijos šalims ne tik dėl karinių pirkimų, bet ir kitų projektų. Pavyzdžiui, prasidėjus migrantų krizei, bendrą tvorą galėtų Latvija su Lietuva pastatyti pigiau.

„Jeigu būtume darę bendrus projektus, gal tik dabar užbaiginėtume tvorą arba dar išvis nebaiginėtume. Taip pat ir su suskystintų dujų terminalu. Latviai prieš 10 metų siūlė bendrą terminalą, bet patys buvo priklausomi nuo „Gazpromo“. Mes atsisakėme ir nuėjome savarankišku keliu, ir turbūt teisingai, nes būtume iki šiol bendrai statę terminalą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva, turėdama suskystintų dujų terminalą, visiškai atsisakė Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Rašyti komentarą
Komentarai (58)

Nuomonele

EE su LV siek tiek atsilieka planuojant. O gal tikejosi geresniu laiku, todel abu pirko padeveta pestininku technika pradziai, kai LT paeme Boxer, kuriuoss nupirko tik po skandaliuko, kad bandoma nupirkti senesne technika. Bet ir bokseriu pasirinkti izraeliski bokstai jiems yra didelis daungreidas lyginant au vokieciu standartu. EE ir LV Patria yra puikus variantas, nes gamintojas neutralus. Tas pats ir su EE perkant pigesnius korejiskus K9 ir ne ka blogesnius us LT vokiskus PZH2k. NASAMS irgi kiek per anksti nupirkti, nes karas Ukrainoje irode, kad privaloma tureti mobili oro apsauga kaip EE ir LV perkama Iris-T. Todel LT cia galetu prisijungti ir nupirkti viena vidutinio arba ilgo nuotolio baterija ar tik atskirus modulius, nes ir Nasams, ir Iris-T yra lengvai integruojami tarpusavyje. Beje, norvegai Lietuvai padovanojo viena NASAMS kaip aciu uz norvego ikalinta Rusijoje islaisvinima. Zodziu viskas eina gerai i geraja puse, todel neliudekite, patvoriniai valstieciu runkeliai!

X X FAKTOR

Terminala turedami o kiek islaikimas norejo uzdirpti is broliuku ir kas gavos

su

tokia karine 'teh' kaip nuotraukoje nieko nelaimesi ,nu nebent beginkliu puca nuraminsi ,metslo karstas tokia tehnika .kai skreidzioja raketos ir dronai virs jos ,nebukit naivus .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS