Oro gynybos sistema yra reikalinga tam, kad apsaugotų nuo priešo galimų atakų iš oro. Tai yra ir priešlėktuvinė, ir priešraketinė gynyba. Mes matome Ukrainos pavyzdžiu, kai jie karo pradžioje neturėjo pakankamos oro gynybos sistemos ir praktiškai beveik visos paleistos raketos apšaudydavo jų miestus ir daug sugriaudavo. Dabar, kai kažkiek turi, gali apie 50–60 proc. visų raketų numušti. Reikalinga tam, kad išsaugotų savo ginkluotąsias pajėgas, civilinę infrastruktūrą ir miestus, civilius gyventojus.

– Ar Europa turi problemų su oro gynyba?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas vyksta Europoje – jungimasis – tai nėra greitai ir lengvai įgyvendinamas projektas, galima įvardyti kaip pasirengimą kitam karui. Šiam karui šios oro gynybos jau neprireiks. Tačiau, žvelgiant į ateitį, pajėgumų suvienijimas, bendras organizavimas duos naudos. Tai kiekvienai valstybei bus ir ekonomiškai efektyviau, ir bendrų pajėgų akumuliavimas regione labai gerai. Man tik keista, kodėl Lenkijos – tokio svarbios kaimynės – nėra šiame klube.

– Ar nepakanka Europoje jau turimų oro gynybos sistemų?

– Mes Lietuvoje turime trumpojo ir vidutinio nuotolio gynybos sistemas. Tam, kad efektyviai būtų apsaugota oro erdvė, reikalinga ilgojo nuotolio oro gynybos sistema. Europoje – amerikiečių „Patriot“ be galo brangios sistemos. Vienai Lietuvai jų pirkti neįmanoma, tačiau regioniniu mastu valstybės tikrai gebės įsigyti tokių sistemų ir dislokuoti, kur reikia tuo momentu.

– Ar jos padės kovoti su bepiločiais orlaiviais?

– Bepiločiai orlaiviai – tai ne raketos. Tai kita specifika. Bepiločiams orlaiviams yra modeliuojami ir kuriami, gaminami kitokie ginklai. Yra įvairių modifikacijų. Tai kitokie greičiai, trajektorijos. Todėl reikalingi nauji gynybos industriniai, inovaciniai sprendimai.

Net ir pasikeitus Putino režimui, jie savo imperinių ambicijų neatsisakys ir po 10–15 metų gali būti grėsmė.

– Kiek tokios sistemos kainuoja?

– Lietuva įstengia nupirkti trumpojo nuotolio ir vidutinio nuotolio. „Patriot“ viena sistema milijardus gali kainuoti. Jos vienos nepakanka. Lenkija turi ir prie Lenkijos sienos yra amerikiečių oro gynybos sistema. Tai pasiruošimas kitam karui. Mus dabar domina trumpalaikė perspektyva. NATO planai yra aktyvuoti. Tikiuosi sistemos, kurių reikės, prireikus atsiras pas mus.

– Ar politikai neturėtų stengtis, kad kito karo nebūtų?

– Taip, turi stengtis, tačiau negalime nieko padaryti su Rusija. Prielaida stipri, kad, net ir pasikeitus Putino režimui, jie savo imperinių ambicijų neatsisakys ir po 10–15 metų gali būti grėsmė. Geriausias grėsmės eliminavimas – atremti grėsmę, būti geriau pasiruošus nei jie, kad jie net nebandytų išbandyti NATO aljanso.