Kainos

Konkurencija sujudino vasaros sąstingį naftos versle

Savaitgalį miesto degalinėse atpigo degalai. Vakar degalai vėl pabrango, tačiau praėjusio penktadienio lygio nepasiekė. Kai pasaulyje brangsta nafta, kainų mažinimą galima laikyti paradoksu. Sunku paaiškinti ir tai, kad Lietuvoje, turinčioje naftos perdirbimo įmonę, degalai kainuoja brangiau negu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur tokių įmonių nėra.

Tiria rinką

Mažmeninės naftos produktų rinkos sąstingis, buvęs rugpjūtį, gali baigtis. Kai kurios kompanijos „zonduoja“ rinką, konkurentų nervus ir galimybes, todėl poilsio dienomis maždaug 5 ct už litrą sumažino mažmenines naftos produktų kainas. Priskaičiavus nuolaidas, kurias gauna degalinių korteles turintys pirkėjai, litras degalų galėjo atpigti dar 3-5 centais. Vakar litras dyzelino uostamiestyje kainavo 2,49-2,54 Lt, A-92 markės benzino – 2,64-2,69 Lt, A-95 – 2,69-2,74 Lt.

Atpiginti degalai vienoje kompanijoje privertė šiek tiek sumažinti kainas visoje rinkoje. „Tai tarsi grandininė reakcija, - sakė kompanijos „Lukoil Baltija“ komercijos direktorius Romas Turlinskas. - Viena kompanija, norėdama poilsio dienomis pritraukti klientų, pradėjo akciją, o mes visi prisijungėme. Mažinti mažmenines kainas – nepelningas, nors rinkodaros požiūriu sėkmingas žingsnis.“

Bendrovės „Ventus nafta“ komercijos direktorius Laimonas Lukočius naftos produktų kainų pokytį taip pat sieja su paaštrėjusia konkurencine kova. „Kainų sumažėjimas po vasaros sąstingio – dėsningas. Atėjus rudeniui, sumažėjo degalų paklausa, todėl kai kas ir pradėjo mažinti kainas. Tada įsitraukė visi“, - sakė L. Lukočius.

Kainų paradoksas

Naftos pabrangimas pasaulyje (barelis kainuoja jau beveik 45 JAV dolerius) mažmeninėje prekyboje atsispindi ne iškart. Tai irgi tam tikras paradoksas. R. Turlinskas mano, kad didmenininkai tiesiog nereagavo į šiek tiek padidėjusias naftos produktų kainas pasaulyje. „Mes perkame Lietuvoje pagamintus naftos produktus, tai yra priklausome nuo bendrovės „Mažeikių nafta“ kainų politikos. Kainos tai didėjo, tai mažėjo, tačiau išvesta bendra kaina liko ta pati. Tai ir nulėmė jų stabilumą mažmeninėje prekyboje.“

L. Lukočius sakė, kad jų kompanija visus naftos produktus taip pat perka Mažeikiuose, importinių degalų neturi, o mažmeninę kainą nustato tik sekdami didmenines kainas „Mažeikių naftos“ įmonėje.

Pigių degalų neatveža

Paskutinį paradoksą – kodėl pas mus degalai brangesni nei kaimynų – taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į vienintelę Lietuvos naftos perdirbimo įmonę. Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko nuomone, Latvijoje ir Estijoje naftos produktai pigesni, nes ten nafta dažniau vežama iš Baltarusijos. Šios šalys su Baltarusija sudarė ilgalaikes sutartis ir gauna didesnių prekybos nuolaidų. Į Lietuvą degalai iš NVS šalių beveik neįvežami. Be to, Latvijoje ir Estijoje stipresnė konkurencija, todėl mažmenininkai priversti apsiriboti minimalia pelno marža.

Mūsų naftos produktų prekybos rinkoje viską lemia stiprus žaidėjas – „Mažeikių naftos“ bendrovė. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, susirūpinęs dėl „Mažeikių naftos“ vyravimo Lietuvos naftos rinkoje, netgi kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Ši dar nieko nenusprendė. R. Turlinskas tvirtina, kad jeigu degalų būtų daugiau įvežama iš užsienio, pas mus būtų kitokia kainų politika, mažmeninėje prekyboje degalai kainuotų pigiau.