Teismas ketina vertinti Pilietybės įstatymo nuostatą, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimta iš asmenų, ją gavusių išimties tvarka, jeigu šie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jos sąjungininkų saugumo interesams.

Remdamasis šia įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.

Rusijoje gyvenanti ir šios šalies pilietybę turinti šokėja G. Nausėdos dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui.

Pastarajam nagrinėjant bylą kilo abejonių, ar Konstitucijai neprieštarauja, kad minėta įstatymo norma galioja išimtinai dauginę pilietybę turintiems asmenims, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka.

„Pareiškėjas pažymi, kad, pagal Konstituciją ir Pilietybės įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas lemia vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – rašoma KT pranešime.

Regionų administracinis teismas pabrėžė, kad nėra konstitucinio pagrindo skirtingai traktuoti dauginę pilietybę turinčius piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie ją yra įgiję.

Teismas taip pat suabejojo, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Pilietybės įstatymu sudaryta galimybė atimti Lietuvos pilietybę ir tuo atveju, jei asmuo tiesiogiai nekelia grėsmės Lietuvos saugumo interesams, o tik kitų valstybių.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad įstatyme nėra apibrėžta nacionalinio saugumo interesų sąvoka, nenustatytas pilietybės netekimo pagrindą sudarančios veikos sunkumo lygis.

„Taigi į normos taikymo sritį patektų įvairūs veiksmai, kurie aiškiai neapibrėžti nei pagal savo išraišką, nei pagal intensyvumą, nei pagal asmens, reiškiančio pritarimą, kaltės formą ir rūšį. (...) Toks teisinis reguliavimas sukelia teisinio nesaugumo ir neapibrėžtumo situaciją, ypač jeigu jo taikymas pavedamas politinę valdžią įgyvendinančiam subjektui, todėl kyla normos naudojimo politiniais tikslais grėsmė“, – teigiama pranešime.

KT taip pat vertins, ar prezidentas turi teisę atimti pilietybę, mat Konstitucijoje įtvirtinta tik jo teisė ją suteikti. Apie prezidento teisę atimti išimties tvarka suteiktą pilietybę kalbama tik Pilietybės įstatyme.

„(...) tokia teisė nėra nei tiesiogiai nustatyta Konstitucijos tekste, nei atskleista Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, taigi pareiškėjui kyla abejonė, ar tokiu atveju teisė reikšmingai riboti asmens teises gali būti pavesta politinių institucijų diskrecijai“, – rašoma pranešime.

Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Atimti pilietybę iš M. Drobiazko šalies vadovui rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Nurodoma, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento V. Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra įvedusios sankcijas.

M. Drobiazko Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. Sportininkė su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Be M. Drobiazko, prezidentas Lietuvos pilietybę yra atėmęs iš balerinos Ilzės Liepos ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo, pastarasis sprendimą taip pat yra apskundęs.

Pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, užsieniečiai Lietuvos pilietybę gali įgyti ir kitais pagrindais, ne tik išimties tvarka. Pavyzdžiui, dviguba pilietybė leidžiama  tiems, kas išvyko, buvo ištremtas iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, susituokė su Lietuvos piliečiu.