Kaišiadoryse aukotose šv. Mišiose už Algirdą Brazauską dalyvavo jo našlė, brolis, dukra su vyru, politiniai bendražygiai ir kaišiadoriečiai, kuriems Prezidentas parašė atsisveikinimo laišką.

Pagarbos vertas

Į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje aukojamas šv. Mišias ankstų rytą atvyko velionio žmona Kristina Brazauskienė, dukra Laima ir žentas Dalius Mertinai, brolis Gerardas, kiti artimieji.

Atvažiavo ir gausus būrys politikų. Didžiąją dalį jų sudarė socialdemokratai, tačiau buvo ir kitų opozicinių partijų atstovų. Tačiau didžiąją dalį susirinkusių sudarė vietos gyventojai.

"Atėjau, nes jis pagarbos vertas buvęs kaišiadorietis", – sakė Kęstas.

Per šv. Mišias katedra buvo sausakimša. Ne visi žmonės tilpo į vidų. Iš viso jų buvo maždaug tūkstantis.

Artimieji – santūrūs

Šv. Mišias žodžiais, kad mirtis sulygina visus žmones, pradėjęs kunigas Algirdas Jurevičius apgailestavo, kad Prezidento mirtis nesuvienijo tautos. Susirinkusieji šiuos žodžius suprato nedviprasmiškai – nemaža tautos dalis karštai reagavo į Bažnyčios hierarchų nenorą įsileisti karsto su A.Brazausko palaikais į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

Dėl to kai kurie artimieji ir politikai nusprendė melstis Kaišiadoryse.

"Čia nėra jokios politikos. Tai tik atsakas Bažnyčios sprendimui, kuris yra visiškai nesuprantamas ir nepamatuotas", – sakė į šv. Mišias Kaišiadoryse kolegoms pasiūlęs vykti socialdemokratų partijos tarybos narys Bronius Bradauskas.

Į Kaišiadoris atvažiavę artimieji Bažnyčios sprendimo nebuvo linkę komentuoti. "Atvažiavau, nes čia buvo jo (A.Brazausko – red. past.) mylimiausia vieta. Bažnyčios sprendimo priežasčių nekomentuosiu. Tai jau padarė žiniasklaida", – tarė į šv. Mišias truputį vėlavusi K.Brazauskienė.

"Koks skirtumas, kur melstis – Vilniuje ar Kaišiadoryse? Vis tiek velionio nėra", – kalbėjo A.Brazausko brolis.

Griežtai kritikuoti Bažnyčios nenorėjo ir Kaišiadorių gyventojai, tačiau daugelis jų sakė, kad jos sprendimas turėjo būti kitoks.

Buvo visiems artimas

Šv. Mišių pabaigoje kunigas A.Jurevičius garsiai perskaitė laišką, kurį A.Brazauskas, jausdamas artėjančią mirtį, prieš mėnesį ranka parašė kaišiadoriškiams.

Kaišiadoryse augęs A.Brazauskas niekada nepamiršo šio miesto, o miestas – jo.

Retas kaišiadoriškis artimai pažinojo A.Brazauską, tačiau atrodo, kad visiems jis buvo artimas žmogus.

"Manau, kad taip yra todėl, kad jis mokėjo prie visų prieiti. Niekada nepraeidavo pro šalį. Pasisveikindavo, ranką paduodavo, turėdavo apie ką pasikalbėti ir su jaunu, ir su senu", – pasakojo A.Brazausko tėvus priglaudusiose Kaišiadorių kapinėse Prezidentą sutikdavusi Dalia.

"Jei važiuodamas gatve pamatydavo pažįstamą kaimyną, iššokdavo iš mašinos, paduodavo ranką, pasikalbėdavo. Ne vienam kaimynui yra padėjęs", – velionį prisiminė netoli jo tėvų namų gyvenanti Janė Mickevičienė.

Po šv. Mišių Brazauskų namo durys buvo atlapotos. Viduje degė žvakė, galėjo užeiti visi norintys. Čia pirmą kartą užsuko ir vilnietės gidės Jonė ir Janina. "Iš Vilniaus atvažiavome pagerbti iškilaus žmogaus, kurį galima lyginti tik su ąžuolu. Jis tiek daug padarė, o jį visi taip engė", – mirusio Prezidento gailėjo Jonė.

Moterys teigė melstis Kaišiadoryse nusprendusios po prieštaringai vertinamo Bažnyčios sprendimo. "Iš keršto Arkikatedrai. Niekada ten nebeisiu, net per Velykas", – niršdama vos ašaras tramdė Janina.

Regalijų įteikti nesuspėjo

Kaišiadorių rajono savivaldybė kovo mėnesį amžiną atilsį kardinolą Vincentą Sladkevičių ir A.Brazauską išrinko pirmaisiais miesto garbės piliečiais. Kaišiadorių politikai ketino kviesti A.Brazauską į savivaldybės tarybos posėdį, kuriame planavo iškilmingai įteikti regalijas, tačiau nespėjo. Jos bus perduotos artimiesiems.

A.Brazausko laiškas kaišiadoriečiams

Mieli kaišiadoriečiai, gyvenimas eina į pabaigą. Galima džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio, taikingo gyvenimo.

Algirdas Brazauskas

2010 05 21