Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai.

Ministerija tuo tarpu teigia, kad dauguma Valstybės kontrolės įvardytų problemų jau buvo žinomos vadovybei ir yra sprendžiamos, taip pat parengtas auditorių rekomendacijų įgyvendinimo planas, kaip patobulinti ministerijos ir jos pavaldžių institucijų veiklą.

Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo. Neteisėtos išmokos atsirado, kai netekę teisės į tokią socialinę paramą pareiškėjai neinformuodavo Vaikų išlaikymo fondo, o fondas neužtikrino, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kam jos priklauso. Nustatyta ir teisinio reglamentavimo spragų.

Iš viso nuo 2008 metų valstybė iš Vaikų išlaikymo fondo kasmet išmokėjo nuo 11,5 iki 14,5 mln. eurų vaikams, kurie iš atsakingų asmenų negavo priteisto išlaikymo, ketvirtadienį paskelbė Valstybės kontrolė.

SADM reaguodama parengė pataisas, kurios įpareigoja valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas, įstaigas ir organizacijas nemokamai teikti informaciją Vaikų išlaikymo fondui, numatytos fondo administratoriaus teisės ir pareigos. Kaip teigiama ministerijos išplatintame pranešime, taip pat numatomas duomenų tikrinimo periodiškumas, tad ateityje bus išspręstos esamos teisinio reguliavimo spragos, o išmokos bus mokamos tik jas turintiems gauti asmenims.

Auditoriai nustatė ir SADM permoką Trakų rajono savivaldybei. Ministerija, gavusi iš savivaldybės neteisingus duomenis apie valstybės išlaikomų vaikų skaičių, skyrė jai 250 tūkst. eurų didesnę dotaciją nei priklausė. Savivaldybė suskaičiavo globojanti 27 vaikais daugiau, nei tokių globotinių buvo faktiškai, ir gautomis valstybės biudžeto lėšomis padengė savo išlaidas.

Pasak pranešimo, Valstybės kontrolei rekomendavus, SADM ėmėsi priemonių permokai susigrąžinti.

Taip pat auditoriai atkreipia dėmesį į bedarbių profesinio mokymo išlaidas - tam pernai panaudota daugiau nei 5,5 mln eurų. Auditoriai nustatė, kad šiuo metu organizuoti neformalius profesinius mokymus gali bet kuris juridinis asmuo, o mokymo kokybė, trukmė ir kaina nėra reglamentuota.

Pateikiamas pavyzdys, jog išmokti vairuoti sunkiasvorę mašiną galima vos per 70 val., o sušių gamintojų mokymo programa trunka net 320 valandas. Pažymima, jog tiek mokymo teikėjui (kuris yra ir darbdavys), tiek besimokančiajam naudinga dalyvauti kuo ilgesniuose mokymuose, nes kol asmuo mokosi, valstybė jam moka stipendiją, apmoka apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.

Ministerija teigia bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija planuojanti patikslinti reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų tiekėjams.

Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl rinkos reguliavimo agentūros viešųjų pirkimų organizavimo. Pernai už SADM finansuojamo projekto lėšas (per 3 mln. eurų) buvo perkami maisto produktai skurstantiems Lietuvos žmonėms. Nustatyta, kad pats konkurso laimėtojas tiekė tik vieną iš devynių reikalingų maisto produktų, o kitus – per tarpininkus. Taip dideliais kiekiais įsigyti produktai kainavo ne mažiau nei mažmeninėje prekyboje.

„Šeimose visi už mažiau stengiamės nupirkti daugiau. Tai kodėl darbe šiuo principu nesivadovauja tie, kuriems valstybė patikėjo tarnauti piliečiams ir kasdienio maisto parūpinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms?“, – retoriškai klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

SADM pranešime teigia jau įvertinusi minėtą pastebėjimą ir atitinkamais teisės aktais nustačiusi projekto vykdytojui papildomus reikalavimus, kad būtų užtikrintas efektyvus lėšų, skirtų maisto produktams labiausiai skurstantiems asmenims įsigyti, panaudojimas.

Valstybės kontrolierius teigia, kad rekomendacijų įgyvendinimo eiga bus „ypač atidžiai stebima“, nes darbo ir socialinės paramos srityse naudojamos valstybės lėšos turi ne tik stiprinti gyvenimo kokybę, bet ir tenkinti žmogiškojo orumo poreikius.