Kritikuoja taromatų plėtrą: taps prekybos ir sąvartyno vieta

Kartą per pusę metų Karolis butelius nuo gaiviųjų gėrimų, alaus ar vandens atveža priduoti į taromatą.

„Priduodu ir 30–40 eurų gaunasi“, – sakė Karolis.

Dešimt metų veikianti gėrimų pakuočių sistema, anot jo, privertė lietuvius pakeisti blogus įpročius.

„Dabar niekur nepamatysi, kad mėtosi bent vienas butelis. Prieš tai, kol nebuvo depozito, pažiūrėkite – pilna. Miškeliuose praeiti neišeidavo, kiek būdavo“, – teigė Karolis.

Jei tik būtų galima, priduotų ir kitų gėrimų pakuotes.

„Būtų, manau, dar švariau tada“, – sakė Karolis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seime jau trečią kartą gaivinama idėja plėsti užstato sistemos tvarką. Grupė parlamentarų siūlo į taromatus mesti viską – nuo vyno butelių iki kečupo stiklainių.

„Kalbant apie degtinės butelį, kuo jis skiriasi taip labai nuo alaus? Tikrai jį galima išplauti ir panaudoti dar kartą“, – teigė Seimo narys Tomas Tomilinas.

Per dešimt metų lietuviai į taromatus sunešė daugiau nei 6 milijardus butelių. Tad jei 10 centų užstatą reikėtų mokėti už kiekvieną pakuotę, manoma, kad rūšiuojančių tik daugėtų.

„Kuomet gali atnešti į taromatą pakuotes ir ten jas utilizuoti, tai surinkimas tikrai padidėja“, – sakė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Agnė Širinskienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

Apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų pokyčiams pritartų.

„Esu tas žmogus, kuris už taromatus, už eko, už bio, už perdirbimą“, – sakė moteris.

„Visgi protinga yra ši mintis, nes vis tiek einame link rūšiavimo, ekologijos, ir tikrai dar ne kiekvienas pripratęs tai daryti“, – teigė kita moteris.

Tačiau prekybininkai ir atliekų tvarkytojai priešinasi. Vien įrangos pritaikymas kainuotų apie 20 milijonų eurų.

„Užstato sistemoje dalyvauja iki 30 tūkst. tonų vienkartinių gėrimų pakuočių per metus. Papildžius sistemą stiklinėmis pakuotėmis, prisidėtų dar 30–40 tūkst. tonų per metus, o gal ir daugiau. Akivaizdu, kad infrastruktūra tokių laisvų resursų neturi“, – teigė „Užstato sistemos administratoriaus“ direktorius Gintaras Varnas.

Negana to, reikėtų plėsti patalpas, kuriose stovi taromatai, samdyti papildomus darbuotojus.

„Kaip atrodytų prekybos vieta? Reikėtų taip ir vadinti – prekybos ir sąvartyno vieta“, – sakė Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

V. Skaraičio / BNS nuotr.

Dabar stiklo tarą lietuviai meta į konteinerius. Perkėlus ir šias pakuotes į taromatus, dabartinė atliekų rūšiavimo sistema greičiausiai netektų prasmės.

„Per tą konteinerinę sistemą būtų renkamas labai nedidelis kiekis stiklo, bet ją vis tiek visą išlaikyti reikėtų. Tie kaštai gultų visiems stiklo taros gamintojams, o kitaip sakant – vartotojams, kurie perka į stiklą supakuotus produktus“, – teigė „Žaliojo taško“ direktorius Almontas Kybartas.

Atsirado ir kritiškų gyventojų – tempti maišus link taromatų nusiteikę ne visi.

„Nepatogu, dėl to, kad nešti reikia“, – sakė moteris.

„Atsibosta rinkti. Vis tiek, kas normalus žmogus, tas nešiukšlins, o kas šiukšlins, tai tie centai reikalingi ar ne – vis tiek“, – teigė vyras.

Siūlymai taromatuose priimti daugiau taros Seime registruojami nuo 2017 metų, tačiau iš esmės nebuvo svarstomi.

„Pasaulietiškai žiūrint, ekologiškai, būtų priimtina, bet kaštų ir naudos analizė rodo – per brangus malonumas“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas / Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

Suomija į taromatus meta visas stiklines gėrimų pakuotes. Australija ir Kanada įtraukė kombinuotas pakuotes, tokias kaip „Tetra Pak“. Šiais metais jas įtraukė ir Ispanija. Anot T. Tomilino, sistemą būtų galima plėsti palaipsniui.

„Tikrai ieškosime kompromisų, stengsimės daryti žingsnis po žingsnio. Galbūt ta ambicija, kuri išsakyta projekte, komitete bus pamažinta ir padarysime ne tokį reikšmingą, bet žingsnį į priekį“, – teigė T. Tomilinas.

Anot prekybininkų, net ir vienos pakuotės įtraukimas – sunkiai įgyvendinamas.

„Čia nėra taip, kad papildome truputėlį ir įstatyme įrašome tik kelis žodžius. Gyvenime tai yra skrydis, jeigu ne į kosmosą, tai tikrai bent jau aplink Žemę“, – sakė R. Vainienė.

Į užstato sistemą Lietuvoje sugrįžta daugiau nei 90 proc. pakuočių. Konteineriuose rezultatai šiek tiek prastesni – kombinuotų pakuočių perdirbama iki 40 proc., stiklinių – daugiau nei 70 proc. Atliekų rūšiuotojai sako, kad geresni rezultatai būtų, jei savivaldybės taikytų vienodas taisykles.

„Vienareikšmiškai, mums reikia vieningos rūšiavimo sistemos visoje Lietuvoje, kad ji būtų privaloma visoms savivaldybėms“, – teigė A. Kybartas.

Seimas kol kas nepradėjo svarstyti kolegų siūlymo įtraukti daugiau pakuočių į taromatus – iniciatoriai idėjos pristatymą atidėjo kitam posėdžiui.