Teismas: skubos tvarka priimta urėdijų pertvarka prieštarauja Konstitucijai | KaunoDiena.lt

TEISMAS: SKUBOS TVARKA PRIIMTA URĖDIJŲ PERTVARKA PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI

Konstituciniam Teismui (KT) antradienį paskelbus, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos užpernai priimtos pažeidžiant Konstituciją, reformos kritikai teigia, kad KT sprendimas yra teisingas, tačiau vargu, ar į jį bus atsižvelgta.

Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis sako, kad nėra priemonių jį įgyvendinti KT sprendimą.

„Įsigalėjęs visiškas teisinis nihilizmas ir realiai niekas čia nieko neperžiūrinės. Manau, kad jie apsimes, kad nieko neįvyko, kad jie nieko nemato. O Konstitucinis Teismas realiai nieko nereikalaus. Kad Konstitucinis (Teismas – BNS) priėmė tokį kritišką sprendimą, tai yra teisinga, tik gaila, kad nėra jokių mechanizmų, kaip įgyvendinti tokius sprendimus ir kad jie turėtų kažkokį poveikį“, – BNS antradienį sakė R. Braziulis.

Pasak jo, reformos priėmimo skuba Seime buvo padiktuota ne noro tobulinti sistemą, bet „labai įtakingų verslo grupių“ interesų.

„Skubos tvarką visuomet nusineša šuo ant uodegos. Ten tiesiog buvo užsakymas iš verslo organizacijų pusės skubiai sunaikinti miškų sistemą. Ir dabar visi apie tai gėdingai tyli, nes jie žino, kad sunaikino ir žino, ką jie padarė. Ta skubos tvarka ir yra visas nusikaltimas, kadangi tik jos pagalba jie galėjo šį verslo struktūrų užsakymą įvykdyti“, – sakė R. Braziulis.

Buvusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų federacijos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad miškininkų bendruomenė niekada nebuvo prieš reformą – ji pasisakė prieš skubotus veiksmus, prieš „tokį drastišką sistemos darkymą“. KT sprendimas, anot jos, tik įrodo, kad jie buvo teisūs.

„Pasitvirtino tai, ką mes tvirtinome jau prieš daugelį metų, kai tiktai buvo paskelbtas jau buvusio aplinkos ministro sprendimas apie miškų ūkio reformą – mes jau tada susitikę sakėme, kad skubos tvarka viskas veikia, naudojome žodį „buldozeris“. Taip iš tikrųjų ir buvo: nebuvo atsižvelgta nei į mokslininkų tyrimus ir komentarus, nei į miškininkų bendruomenės nuomonę (...) Konstitucinis Teismas patvirtino mūsų nuogąstavimus ir mūsų argumentus, kuriuos buvome išsakę tada“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Ji tikisi, kad į KT sprendimą politikai atsižvelgs, nors ir kyla abejonių, kad tai padarytų būtent reformą priėmę valdantieji.

„Buvusi 42 urėdijų sistema absoliučiai sugriauta ir dabar jau yra viena įmonė, daugybė žmonių neteko darbo. Mes dabar kaip profesinė sąjunga dirbame aktyviai, kad sustabilizuotume vidinius įmonės (Valstybinių miškų urėdijos – BNS) procesus. (...) Atgal atsukti tą sistemą, matyt, bus labai sunku, bet viskas yra įmanoma. Labai abejoju, ar valdantieji tą padarys (...). Bet kas gali pasakyti, kaip bus po kitų Seimo rinkimų ir kas ateis į valdžią?“, – kalbėjo I. Ruginienė.

R. Braziulio teigimu, jau dabar matyti pragaištingi reformos padariniai.

„Gerai veikianti sistema realiai yra sunaikinta (...) Praktiškai niekas nebetiki sistemos ateitimi, visi ieškosi kažkur darbų, sunaikintos 42 normaliai veikusios įmonės, miškų urėdijos. Žmonės išvaikyti, sistemoje visiška depresija. O rinkimai į savivaldybes parodė, kad „valstiečiai“, priėmę tokį sunaikinimo projektą, o ne reformą, neteko dešimčių tūkstančių balsų“, – BNS sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas.

KT paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka, kuria buvo priimtos Miškų įstatymo pataisos, gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.

V. Pranckietis: urėdijų reformos turinio keisti neturime

Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad urėdijų pertvarką įteisinusių Miškų įstatymo pataisų priėmimas skubos tvarka 2017-ųjų liepą prieštarauja Konstitucijai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis žada, kad įstatymas parlamente bus pataisytas, tačiau jo esmė dėl to nesikeis.

„Pirmiausia tą sprendimą turime išstudijuoti. Teisės departamentas turi pateikti savo pasiūlymus, ką turėtume padaryti (....) Mes turinio keisti neturime, turime peržiūrėti procedūrą“, – Seime žurnalistams teigė Seimo vadovas.

Pasak jo, Seimo teisininkai atsakymą turėtų pateikti per mėnesį, o tada dar per du mėnesius parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlys sprendimus. Tiesa, V. Pranckietis neatmetė galimybės, kad Seimas įstatymą spės pataisyti dar liepos mėnesį.

V. Pranckietis abejoja, kad Seimui antrą kartą gali pritrūkti balsų urėdijų reformai patvirtinti.

„Mes tam ir esame, kad tuos balsus konsoliduotume. (...) Žinau, kad tie, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atrodo dabar gal jau nesikreiptų, bent daugelis iš jų“, – aiškino V. Pranckietis.

Seimo nariai: įstatymo priėmimas gali būti ne toks sklandus

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai skirtingai vertina galimas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmes. Vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų.

Valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovas Artūras Skardžius prognozuoja, kad antrojo balsavimo procesas bus politizuotas.

„Visi stengsis gauti iš to dividendų – tiek opozicija, tiek pozicija – būsimiesiems parlamento rikimams. Be abejo, tai bus politizuotas procesas“, – BNS sakė A. Skardžius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis to paties komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, kad KT išvadoje dėl urėdijų reformą įteisinusio įstatymo priėmimo aplinkybių kalba ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl turinio.

Dar vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas abejoja, ar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Jis mano, kad valdantieji nebeturės tų balsų, kuriuos turėjo įteisindami reformą. 

Gera proga pareguliuoti nepavykusias reformos vietas

A. Skardžius sako, kad po KT sprendimo urėdijos atsidūrė keblioje situacijoje, bet kartu jis įsitikinęs, kad KT išvada bus gera proga pareguliuoti tas vietas, kurios nepavyko. 

„Ta reforma sulaukė nemažai kritikos, pats jos įgyvendinimas. Tai gal į naudą išeis (perbalsavimas dėl įstatymo – BNS). Bus labai gera proga pareguliuoti tas nepavykusias vietas, kurių gal ir neįžvelgė Vyriausybė, teikdamas urėdijų pertvarką“, – BNS kalbėjo A. Skardžius.   

Jis siūlo naujus debatus pradėti nuo svarstymo stadijos: „Nuo pateikimo iš naujo arba nuo svarstymo stadijos, nes ji pati pagrindinė, svarbiausia.“

A. Skardžius taip pat pabrėžė, kad po svarstymo stadijos apsisprendžiama dėl priėmimo ir jo formos – skubos tvarka ar ne: „Į ten ir reikia grįžti.“

Jis be kita ko pripažįsta, kad kai kurie Seimo nariai per antrą balsavimą gali išreikšti kitą nuomonę nei anksčiau. Jiems įtakos turės lobistai ir padėties vertinimas prasidėjus reformai. 

„Suinteresuotos pusės, lobistai, asocijuotos struktūrų bus pakankamai nemažai. Galų gale partijų nuomonės, pamačius dabartinės reformos, kurią palaikė, rezultatus, gali taip pat išsiskirti atsižvelgiant į tai, kad po metų įvyks Seimo rinkimai, gali būti politinės interpretacijos“, – kalbėjo A. Skardžius.

Kalbama ir dėl turinio 

L. Balsys įsitikinęs, kad KT savo išvadoje pasisakė ne tik dėl įstatymo priėmimo procedūros, bet ir dėl jo turinio.

„Pažeistos procedūros, dėl ko turinyje kilo spragų ir neapibrėžtumo, nes pažeidžiant procedūras, nebuvo atsižvelgta į ekspertų nuomonę, nebuvo viešos diskusijos, reiškia, nebuvo dalykų, kurie būtų turėję įtakos turiniui“, – BNS sakė L. Balsys.

L. Balsys neatmeta galimybės, kad po šio KT sprendimo atleisti iš darbo urėdai galėtų kreiptis į teismus.

„Vienas iš variantų gali būti, nors nesu teisininkas, kad 100 proc. kažką garantuočiau, jeigu reforma buvo pažeidžiant Konstituciją. Teismai, motyvuodami šiuo KT sprendimu, galėtų pademonstruoti kažkokią teismų praktiką ir jeigu būtų skundų, teismai pasakytų savo labai įdomią nuomonę. Pamato tam galėtų būti. Žmonės galėtų kreiptis į teismus ir skųstis. Tai būtų gera pamoka, kaip negalima buldozeriu priiminėti sprendimų“, – tikino jis.     

Gali pristigti politinės valios

P. Saudargas taip pat įsitikinęs, kad reikia taisyti įstatymą, o ne tik „prabalsuoti neskubant“. Jis anksčiau jam nepritarė ir balsavo prieš.

Konservatorius siūlo prisiminti, kad 2017 metų liepos 11-ąją urėdijų reformos iniciatorius parėmė nedidelė opozicijos dalis. Už Miškų įstatymo pataisas balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, o 12 susilaikė.

„Buvo trapi balsų dauguma. Ne vis iš mūsų balsavo. O tų, kurie balsavo už, balsais ta reforma praėjo. Tai klausimas, ar dabar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Čia reikia valdančiųjų paklausti, ar jie turi visus tuos balsuos, kuriuos turėjo tada. Nebūčiau toks tikras, kad valdantieji tam sprendimu turės tokį patį balsų kiekį“, – teigė P. Saudargas.

Jis be kita ko priminė, kad reforma buvo įtvirtinta su opozicijos balsais, nes „valstiečiai“ buvo sutarę su konservatoriais paremti urėdijų reformą mainais į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, kuriai „valstiečiai“ priešinosi.

„Dabar viso to nebėra. Balsavimo aplinkybės yra kitos. Dabar visiškai pasikeitusi politinė situacija. Santykiai valdžios ir opozicijos dar labiau yra paaštrėję, opozicija yra vieningesnė. Be to, vyksta rinkimai“, – kalbėjo P. Saudargas.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

a lia ,,teismas,, --skubos tvarka priimta urediju

pertvarka [ norint issaugot nors misku liekanas]-priestarauja Konstitucijai,,,,, o misku isvogimas ir ju sunaikinimas bei ispardavimas anot ,,,teismo,,, NEPRIESTARAUJA ,,,konstitucijai,,,

tai

Pamenam, urediju naikinimu buvo labai suinteresuota TS-LKD partija

...

ACH, ir vėl tas KT nykiai politikuoja: "Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą" - Konstitucijoj nuo pat jos įsigaliojimo GALIOJA nuostata kad "Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai" (K.7str.1d,), ir tai ABSOLIUTU, čia NĖRA jokių laiko limitų, NES - 'Iš neteisės teisė neatsiranda'. Tad ir toks KT nutarimo įsigaliojimo atidėjimas yra NIEKINIS: JAU dabar ŽINOM, kad to įstatymo priėmimas NEATITINKA Konstitucijos, tai VISAI pagrįstai galim suabejot AR suinteresuotos pusės to KT kažkaip 'nesuinteresavo' - KADA mūsų STT imsis KT? (tuo labiau - neteisėtu (kažkada) taps TIK pats įstatymo priėmimas, o ne jo turinys - kam tas vandens drumstimas, kas jame nusiteikęs žuveles gaudyt?)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS