„Žinodamas Lietuvos patirtį, galiu pasakyti vieną kritinę pastabą. Mano manymu, tikrai trūko iš Vyriausybės aiškaus komunikavimo, kokių ekonominių, finansinių, socialinių tikslų yra siekiama su tomis mokesčių pertvarkomis. Be tokio paaiškinimo, vien techniniais svarstymais – tą mokestį truputį kilstelsim, tą nuleisime – lieka daug erdvės nesusikalbėjimui ir nesusipratimams“, – penktadienį LRT televizijai teigė A. Kubilius.

Pirmą balsavimą Seime praėjusią savaitę įveikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos, pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, GPM pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20-32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, „cukraus“ mokesčio arba akcizo saldiesiems gėrimams įvedimas.

Taip pat bus svarstoma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.

Be to, bus svarstomas ne gyvybės draudimo mokesčio įvedimas – 10 proc. būtų apmokestinama didžioji dalis draudimo įmokų, o šio vadinamojo Saugumo įnašo pajamos būtų skirtos gynybai.

Ministerija skaičiavo, jog priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – kitąmet jai papildomai sukaupti planuojama 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.