Ko čia tas Napoleonas jau kelintą kartą per Nemuną kelsis iš Suvalkijos pusės? Kadaise jau kėlės, dar kėlės, vėl kelsis, žvejus gąsdins, gulbių nelesins. Na, tiesą sakant, žinodami, kad šioje pusėje jiems padėta ketvirtis milijono, čion turbūt persikeltų ir visa Suvalkija. Bet protinga būtų tą kėlimąsi paankstinti ir sujungti su Poezijos pavasariu. Būtų sutaupyta lėšų. O jeigu abu dar būtų galima paankstinti (anksti keltis sveika) ir sujungti su Kazimiero muge, tų lėšų būtų dar daugiau sutaupyta, nes Napoleono armijos nereiktų maitinti – pasiimtų, ką nori, ir patys pavalgytų. O poetams irgi nereikėtų lakstyti ir ieškoti, kam čia paskaičius, – kam norėtų, tam ir paskaitytų.

Viską, be abejo, filmuotų Kauno kino studija, tad ir ją čia reikėtų prijungti. Nufilmuotus kadrus galėtų panaudoti „studijos statomame aukščiausio lygio filme“ (anot vieno labai labai gero užsakomojo straipsnio). Juk tokios masuotės! Kas, kad ne visai tos epochos, labai čia tie dvidešimt keli filmą žiūrėsiantys žiūrovai išmano istoriją. Be abejo, viską reikia sujungti su „Romuva“, kur, anot to paties užsak. str., „galėtų pasirodyti visi miesto teatrai“. Žinoma, galėtų pasirodyti, ko čia dabar pakampėse slepiasi, gal girtauja? Ir geriausia, kad visi pasirodytų vienu metu. Tai būtų žmonių scenoje! Neabejotinai būtina sujungti visus miesto teatrus toje vienoje scenoje ir prijungti tą sceną aišku prie ko – prie Napoleono kėlimosi, Kazimiero mugės ir Poezijos pavasario. Viską, žinoma, filmuotų Kauno kino studija, nes kamera jiems jau nupirkta, būtų sutaupyta lėšų, o filmuoti jie vis tiek kažką turi.

Kai Napoleono armija pavalgytų, poetai paskaitytų, o teatrai pasirodytų, jie veikiausiai norėtų ir pasišokti. O su kuo jiems šokti? Tad čia reikėtų prijungti Birutės Letukaitės šokio teatrą, o tam atvejui, jei norėtų ne šokti, bet dainuoti – dar ir Petro Bingelio chorą. Vieni linksmai sau šoktų, kiti gražiai dainuotų (na, gal išskyrus pantomimos artistus), Kauno kino studija viską filmuotų ir būtų sutaupyta lėšų.

Viskam groti galėtų Kauno simfoninis orkestras, sujungtas su ansambliu „Ainiai“ ir Kauno zonos lopšelių-darželių jaunaisiais skudutininkais. Taip būtų sutaupyta daug lėšų, kurių kultūrai mieste skiriama ne mažiau nei Varnių tilto deformacinių siūlių remontui, o tai, žinokit, labai pakankamai.

Tiesa, kai baigtųsi Kauno kino studijos kameros baterijos, o įamžinti viską vis tiek reikėtų, nes jungtume juk amžiams, tada galėtų ateiti Dailininkų sąjungos Kauno skyrius su molbertais, viską nutapyti ir pakabinti, kad gerai žmonėms matytųsi ir puoštų gimtąjį miestą. Tad ir tuos visus dailininkus reikia prijungti, kad viską nutapę neišsivaikščiotų, o pultų šokti arba dainuoti.

Nuo šių kruopščiai apgalvotų veiksmų mieste atsilaisvintų begalė direktorių ir buhalterių, apšvietėjų ir valytojų. Jų tiems sujungtiems kolektyvams nebereikėtų, tad jie visi galėtų papildyti Kauno savivaldybės Kultūros ir meno tarybą, kuri dabar stokoja fizinio, dvasinio ir buhalterinio svorio, todėl į jos nuomonę kai kurie valdininkai nepelnytai neįsiklauso. Tuomet, be abejo, jau visi įsiklausytų, kultūros administravimas taptų optimalus ir būtų sutaupyta lėšų.