Charkivas – milijoninis Ukrainos miestas, rusų atakuotas nuo pirmų karo dienų. Dar tikslinama, kiek tūkstančių pastatų, namų, darželių, mokyklų ir ligoninių sugriauta. Okupantai, atrodo, siekia nušluoti viską. Nurimus artilerijai skubama griuvėsius tvarkyti, atstatomos elektros linijos ir net sodinamos gėlės. Ukraina skaičiuoja, kad šalyje apgadinta arba sugriauta iki 30 proc. šalies infrastruktūros, praneša LNK.

„Mums reikės šimtų milijardų dolerių, kad vėliau visa tai atstatytume“, – liūdną realybę konstatuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tikimasi Vakarų pagalbos – ne tik finansinės. Jau dabar kviečiami ekspertai įvertinti apgriautų pastatų būklės.

„Kai ateis finansinė parama, mes jau turime būti pasiruošę suteikti savo visą statybos sektoriaus know how. Tam turime ruoštis jau šiandien“, – sako Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Kada paramos prireiks arba kada baigsis karas, neaišku. Sutarta, kad Aplinkos ministerija aiškinasi, kokios pagalbos Ukrainai reikėtų, tuomet Lietuvos statybos sektoriaus atstovai pasiūlo pagalbos formas, o įsteigtas Koordinacinis centras ją skirsto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pasiūlymas būtų pasirinkti kažkokį regioną ar miestą ir nesiblaškyti po visą Ukrainą. Tame regione įkurti koordinacinę savo komandą, kuri padėtų nusistatyti ir kalbėti su miesto merais ir urbanistais“, – siūlo Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Greičiausiai Lietuva sugriautai Ukrainai pasiūlys ekspertų-projektuotojų – intelektualią pagalbą. Fizinės jėgos trūksta ir Lietuvoje.

„Iš Lietuvos galinčių ir norinčių važiuoti dirbti į Ukrainą bus labai nedaug. Lietuvos rinkoje ir taip trūksta darbo jėgos. Važiuoti į Ukrainą motyvacijos didelės nėra, išskyrus, kad morališkai reikia palaikyti šios šalies atkūrimą“, – sako Statybos bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Labai nustebino, kad per dvi savaites visi nugriuvę tiltai patraukti, kelias pravažiuojamas, nebėra jokių apvažiavimų.

Lietuviai turi nemažai patirties tiesiant kelius, geležinkelius, statant tiltus, tad pasinaudotų galimybe dirbti Ukrainoje. Bet ar pasinaudos?

„Kai mes kalbame apie statybas, ypač kelių, tiltų, geležinkelių, kartu kalbama apie sudėtingą ir brangią techniką. Jos paprastai nenugabensi. Suprantant, kokio masto atstatymai bus, ten turės būti begalė naujos įrangos, naujų asfaltbetonio gamyklų ir pan.“, – apie būsimus mastus sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Neabejojama, kad pasaulis Ukrainai padės atsikelti.

„Viešuosiuose pirkimuose skaidrumas yra vienas iš didžiausių klausimų šiandien. Finansavimas turbūt bus iš ES, įvairių finansinių šaltinių, bet skaidrumas bus pirmoje vietoje“, – akcentuoja A.Gedvilienė.

Neseniai iš misijos Ukrainoje grįžę Lietuvos medikai sako liko nustebinti ukrainiečių noru kuo greičiau atstatyti sugriautą šalį.

„Labai nustebino, kad per dvi savaites visi nugriuvę tiltai patraukti, kelias pravažiuojamas, nebėra jokių apvažiavimų. Asfalte išmuštos duobės išlygintos, todėl judėjimas greitkeliu galimas greitesniu greičiu, prasidėjo sugriautų pastatų valymo darbai“, – savo nuostabą išsakė misijoje Ukrainoje dalyvavusi medikė Akvilė Vilkytė.

Ukraina suskaičiavo, kad per Rusijos invaziją sugriauta arba apgadinta daugiau nei 300 tiltų. Reikės tvarkyti arba atnaujinti beveik 10 tūkst. km kelių, taisyti susprogdintas geležinkelio linijas.