LAIVYBA

Kuo stipresnis laivynas, tuo stipresnė jūrinė valstybė

Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) vakar surengė diskusiją, siekdama Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse išanalizuoti nacionalinės laivybos problemas, darančias įtaką laivybos kompanijų konkurencingumui. Svarstyme dalyvavo Seimo nariai klaipėdiečiai, kitų jūrinių asociacijų, uosto ir uosto kompanijų, Lietuvos jūrininkų sąjungos, jūrinių mokymo įstaigų vadovai.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas Vytautas Lygnugaris konstatavo, kad nacionalinis laivynas turi tendenciją mažėti. 1994 m. Lietuvos jūrinių laivų registre buvo 308 laivai, kurių bendras tonažas – 647,4 tūkst. tonų, 2000 m. – 248 laivai, kurių tonažas – 436,3 tūkst. tonų, 2002 m. – 205 laivai, kurių tonažas – 456,3 tūkst. tonų. Šio reiškinio priežastys – laivynas sensta ir lėtai atnaujinamas, dėl nepatrauklių laivybos sąlygų, o pirmiausia – dėl didelių mokesčių laivuose iškeliamos “patogios” vėliavos. Anot LLSA prognozių, privatizavus laivyną, ši tendencija didės – privatūs laivų savininkai nelaikys laivų su Lietuvos vėliava, jeigu valstybės politika nacionalinės laivybos atžvilgiu nebus kardinaliai pakeista.

V.Lygnugaris nurodė pagrindinius išeities taškus Lietuvos laivyno patrauklumui jūroje didinti: pelno mokestį pakeisti tonažo mokesčiu, peržiūrėti jūrininkų socialinio draudimo praktiką, stiprinti teisinę bazę.

Parlamentaras Vaclovas Stankevičius pastebėjo, jog dabartinis Seimas daug daro, kad išsaugotų ir vystytų nacionalinę laivybą. Jūrininkams įvestas lengvatinis mokesčių tarifas, o tai gerokai padidino jų pajamas. Pasiekta kai kurių lengvatų jūrinių mokymo įstaigų studentams, sprendžiamas tonažo mokesčio klausimas. Vis dėlto jis pritarė LLSA susirūpinimui dėl nelygių konkurencijos sąlygų, kuriose atsidūrė Lietuvos laivybos kompanijos.

Diskusijos dalyviai daug dėmesio skyrė nacionalinės laivybos vystymo strategijos kūrimui. Seimo nario Eligijaus Masiulio nuomone, be šio dokumento neįmanoma konkrečiai kalbėti apie Lietuvos laivyno ateitį, o pradėti reikia ne nuo mokesčių ir kitų detalių, bet nuo bendros strategijos kūrimo.