ĮVERTINO NELEGALIŲ MIGRANTŲ PROTESTUS: TURIME SUSITAIKYTI, KAD TAI VYKS NUOLAT

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone, šeštadienio vakarą buvo kilęs gyvenimo sąlygomis nepatenkintų migrantų protestas. Viešojo saugumo tarnyba paskelbė, kad po šios protesto akcijos migrantų stovykloje pasigesta 21 užsieniečio. Svarstoma, kad pati akcija galėjo būti surengta siekiant nukreipti apsaugos pareigūnų dėmesį.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ nelegalios migracijos tema diskutavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Jonavos savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Baltarusijos portaluose Aliaksandras Lukašenka vaizduojamas kaip vienintelis žmogaus teisių gynėjas, kuris rūpinasi migrantais, esą jis kreipiasi į tarptautines bendruomenes ir prašo, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės pasienyje.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas į tokį A. Lukašenkos vaizdavimą žvelgė kritiškai: „Geriausia, jei gintų žmogaus teises ir politinius kalinius paleistų iš savo kalėjimų, baigtų terorą, baigtų juos kankinti ir galbūt dar ir pats atsistatydintų ir surengtų naujus demokratiškus rinkimus. Jis galėtų nutraukti bevizį režimą su kai kuriomis šalimis, nebeišdavinėti vizų, ką jis darė iki šiol.“

Anot L. Kasčiūno, neaišku, kiek Baltarusijoje šiuo metu yra nelegalių migrantų, bandysiančių vykti į Vakarus: „Skiriasi duomenys, nes Lenkijos pusė yra paskelbusi, kad kalbama apie 10 tūkst. potencialių nelegalių migrantų Baltarusijoje. Mes, matyt, vertiname šiek tiek rezervuočiau ir tas skaičius gali būti iki 5 tūkst. Čia kalbame apie visą Baltarusiją. Kiek jų yra užrakintų pasienyje, kur Minskas neleidžia grįžti namo, tai, aišku, skaičius dar mažesnis ir srautai Lietuvoje nebėra tokie dideli. Per savaitgalį mes turėjome 40 grąžinimo atvejų. Lenkija yra didesnis taikinys, ten per parą bandoma pasiųsti apie 200–250 migrantų. Vėlgi sunku pasakyti, nes kai kurie jų eina aštuntą, devintą kartą, jie apgręžiami ir vėl eina“.

Todėl tikrai būkime pasiruošę tam, kad tragiškų A. Lukašenkos sukurtų istorijų gali būti ir daugiau. Jam juk gyvybės nieko nekainuoja, mes tą žinom.

„Pati migracija iš kilmės šalių mažės, nes žiemą natūraliai taip būna, ji mažėja. Tačiau tie, kurie yra užsilikę, užrakinti pasienyje, nuolat stumiami, gąsdinami įvairiomis signalinėmis raketomis ir kitokiais Baltarusijos režimo sprendimais, tai čia humanitarinė situacija gali būti sudėtingesnė, nes iš tiesų šaltis miškuose gali būti sunkiai pakeliamas. Todėl tikrai būkime pasiruošę tam, kad tragiškų A. Lukašenkos sukurtų istorijų gali būti ir daugiau. Jam juk gyvybės nieko nekainuoja, mes tą žinome. Taip, jis pabandys jas išnaudoti, bandys spausti mus per humanitarinę žmogaus teisių pusę, nors tikrai nepamirškime niekada, kas iš tikrųjų visa tai pradėjo, kas yra krizės šaltinis ir kas turi tą atsakomybę prisiimti. Toks scenarijus su tragiškomis istorijomis gali būti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kaip skelbta anksčiau, po šeštadienio vakarą kilusios protesto akcijos migrantų stovykloje Rukloje pasigesta 21 užsieniečio, bet aštuoni jau sulaikyti ir sugrąžinti. Tačiau daugelis kritikavo teisėsaugos veiksmus – esą jie slapukauja, stengiasi nutylėti apie tokius įvykius – iš pradžių teigę, kad per protestą nė vienas migrantas nepabėgo, vėliau pripažino, kad iš tiesų keleto trūksta.

Tačiau, pasak L. Kasčiūno, pareigūnai nieko nebandė nuslėpti: „Reikia pirmiau juos susiskaičiuoti, norint padaryti išvadą, ar pabėgo kas nors, ar ne. Tai – dalykas, kurį reikia padaryti. Aš sakyčiau, kad mes turime susitaikyti su tuo, kad tokios dinamikos, tokio veiksmo tose stovyklose bus nuolat. Jų tikslas nėra Lietuva, jų tikslas yra migracija į Vakarus ir jie, prisidengdami neramumais, protestais, gali ieškoti būdų pabėgimui iš stovyklų ir po to traukti į Vakarus. Mūsų priimti sprendimai, kai jie yra sulaikomi, aišku, jiems labai nepatinka, nes jie ne to tikėjosi. Jie tikėjosi, kad čia bus priregistruoti, galės laisvai judėti iš tų stovyklų. Mes padarėme kitaip. Gerai, kad pasikeitė informacinis fonas kilmės šalyse, jau jis nėra palankus migracijai. Ten yra labai aiškiai pasakoma, kad Lietuva yra sunki šia prasme valstybė, kad per ją eiti bus labai sudėtinga. Tai yra gerai“.

Scanpix nuotr.

„Bet, be abejo, pasiruoškime viskam, kad tie neramumai bus nuolatiniai. Kai buvo Rūdninkai, tai kalbėjome, kad jie gyveno palapinėse ir dėl to protestuodavo, o dabar sąlygos yra visai kitokios – jie turi namelius ir vis tiek protestuoja.  Tokiuose nameliuose gyvena kariai pratybose. Tai jie gali gyventi, o nelegalūs migrantai, pasirodo, negali. Supraskime, kad visi jų skundai, protestai dažnai susiję ne su blogomis sąlygomis, o dėl to, kad tai yra tam tikras taktikos momentas – pritraukti dėmesį, pritraukti nevyriausybines organizacijas. Išlaikykime tą blaivų protą ir žiūrėkime, kad tie sprendimai būtų subalansuoti. O tarnyboms irgi nelengva užduotis. Atrodo, galime sutelkti trigubai daugiau pajėgumų, bet tai nereiškia, kad trigubai daugiau pajėgumų sulaikytų kokį nors masinį išsiveržimą. O algoritmas yra toks, kad jeigu išsiveržė, įsijungia policija ir juos surankioja. Surankioja, sugaudo kažkur nutolusius ir pan. Siūlau priimti, kad tai yra realybė, kol mes jų dar nedeportavome arba nepriėmėme kitų sprendimų. Tada mažiau ir galva skaudės. Priimkim kaip dinamiką, kurią reikia valdyti, ir valdysim“, – aiškino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Jonavos savivaldybės meras M. Sinkevičius papasakojo, kokia situacija šiuo metu yra Rukloje: „Jonavoje daugiau nei 20 metų veikia Pabėgėlių priėmimo centras. Skirtingais laikais jis buvo daugiau mažiau naudojamas. Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre yra dviejų tipų pabėgėliai arba neteisėti migrantai, atvykę į mūsų šalį. Vieni jau turi tam tikrą statusą gyventi ir dirbti, jų Pabėgėlių priėmimo centre yra apie 300. O šalia yra išplėsta teritorija ir pastatytas savotiškas konteinerių miestelis rizikos grupėms, šeimoms, kurie atbėgo per Baltarusijos–Lietuvos pasienį, neteisėtai kirsdami mūsų sieną. Jų yra apie 450“.

Pasak M. Sinkevičiaus, vietiniai gyventojai sunerimę dėl saugumo, tačiau prie migrantų yra pripratę: „Matyt, Ruklos specifika ir leido tą situaciją šiek tiek mažiau eskaluoti. Ta visuomenės reakcija nebuvo tokia, kurią matėme Alytaus rajone ar Lazdijuose, Ignalinoje, kur bendruomenės nėra susidūrusios su tokio tipo problema, su neteisėtais atvykėliais. Kadangi Ruklos pabėgėlių priėmimo centras funkcionuoja daugiau nei 20 metų, turėjome ir čečėnų, ir įvairių tautybių ir kilmės piliečių, tai žmonės jau šiek tiek apsipratę. Aišku, kad žmonės su gėlėm ir tulpėm nepasitinka, jie yra sunerimę dėl saugumo, dėl požiūrio, kad turime prisiimti tą naštą, bet kita vertus supranta, kad levituoti ar kabėti ore atvykėliai negali, todėl yra pasirinktos kelios teritorijos – Medininkai, Rūdininkai, Vilkaviškio rajonas ir pas mus. Valstybė priėmė tokius sprendimus įkurdinti pabėgėlius“.

Jie turi namelius ir vis tiek protestuoja.  Tokiuose nameliuose gyvena kariai pratybose. Tai jie gali gyventi, o nelegalūs migrantai, pasirodo, negali.

„Tai – ekonominė našta mūsų valstybei, natūralu, kad pabėgėlių išlaikymas kainuoja, juos ir maitiname, ir apgyvendiname. Aišku, galima supriešinti – kaip mūsų lietuviškas senjoras iš bazinės pensijos gyvena ir kaip gyvena migrantas, lyginti sumas, lyginti meniu, ką jie valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei“, – komentavo jis.

„Rukloje yra pirma neteisėtai atvykusio pabėgėlio mirtis, vaiko, kuris buvo nepilnametis. Mes turime ne mažą dalį tų atvykėlių, kurie turi sveikatos problemų. Nežinau, ar čia gerai, ar blogai, bet jeigu pabėgėliui skauda dantį, tai valstybė užtikrina tik pirminę kliento apžiūrą, išrašo „Ibuprofeno“ ir danties nei protezuoja, nei tvarko. O čia mes turime net onkologinių atvykėlių su paralyžiais, epilepsijomis. Mes, kaip valstybė, suteikiame tam tikrą bazinę pagalbą, bet nepasakyčiau, kad tie žmonės čia atvažiavę kaip į kurortą dantis tvarkosi, ligas gydosi, gyvena kaip atradę rojų. Problemų tikrai yra ir nepasakyčiau, kad mes visiškai nepaisome žmogaus teisių, manau, kad tą bazinį paslaugų aprūpinimą mes, kaip valstybė, aprūpinome. Nežinau, ar galima varyti Dievą ar lietuvius į medį, kad mes kažką darome neužtektinai“, – šnekėjo Jonavos savivaldybės meras.

Viešojoje erdvėje esą pasigirsta nuomonių, kad iš stovyklų pasprukusių migrantų gaudyti nereikia – tegul jie bėga toliau į Vakarus. M. Sinkevičius su tokia nuomonė nesutiko: „Tokios nuomonės iš lietuviško išskaičiavimo, kad ne mes esame šalis, kurioje jie pageidauja įsikurdinti, tai gal leiskime jiems keliauti toliau. Bet reikalas tas, kad nuo visų atvykėlių mes naudojame pirštų antspaudus, biometrinius duomenis ir jeigu tuos atvykėlius, net jiems ir pabėgus iš mūsų laikymo vietų, juos atrastų Lenkijoje ar Vokietijoje, tai tos šalys turės pilną teisę juos grąžinti mums. Vis tiek ta atsakomybė ir našta už srautą, kuris yra laikinai įkurdintas Lietuvoje, nemaža apimtim ir pasiliks Lietuvos atsakomybe. Dalis, aišku, išvyksta, persigalvoja, suprato, ką čia atrado, ateina šaltasis laikotarpis, atsiranda didesnis noras grįžti ten, kur yra šilčiau. Bet yra tų pažeidžiamų grupių – šeimos, mažamečiai vaikai, yra problemų su šalimis, nes mes neturime, kaip jų grąžinti, neturime tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų vieni kitiems. Tad manyti, kad ta problema išsispręs savaime ir tiesiog reikia laiko... Dalimi atvykėlių teks pasirūpinti. Čia atsiranda kito masto klausimai – ir sveikatos priežiūros, ir socialinio būsto. Kai kurie žmonės su pinigais, su lagaminais, bet jie, be palapinės ar laikino apgyvendinimo vietų, neturi būsto.“

Scanpix nuotr.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas E. Bingelis aiškino, kad medicininė pagalba migrantams privalo būti suteikta: „Jeigu žmogus turi sveikatos iššūkių ir problemų, tai kol mes jam nepadėsime išsigydyti, tol jis gali būti ir suirzęs, gali nutikti ir blogiausi atvejai. Bet kokiu atveju tam, kas vyksta stovykloje, mes esame Lietuvoje pasiruošę nuo A iki Z, kas gali įvykti. Tai gali būti poreikis abortams, medicininės sveikatos paslaugos mažiesiems vaikams, negalia, gimdymas, netektis arba mirtis. Žinoma, turime dėliotis viską, kas būtų įmanoma ir prieinama, nes šie žmonės ten irgi gyvena gyvenimą. Tai, su kuo mes susiduriame gyvendami savo šalyje, jie susiduria su beveik tomis pačiomis problemomis. Dar norisi atkreipti dėmesį, kad daugelis šalių, susidūrusios su neteisėta migracija ir su migrantais, dažnai atsiremia į tai, kad sistemos buvo nepritaikytos migrantams. Yra tokių techninių dalykų. Ir pas mus yra privalomas sveikatos draudimas, mokamos įmokos, įstatymais, teisės aktais apibrėžta, kas ką gali gauti, ko negali gauti. Yra dažnai pasikartojantis atvejis, kad šalis dažnai būna nepasiruošusios neteisėtiems migrantams“.

„Taip atrodo politika, kuri pradeda nusinešti žmonių gyvybes, kurie yra apgauti, jie yra kažkaip suvilioti, nuvesti iki sienos, jiems nupasakotas visai kitoks kelias ar žanras, kuris vyks jiems patekti į Europą. Jie yra šios situacijos įkaitai. Ką mes galime daryti, tai bent jau mažuosius humanitarinius koridorius. Lietuva įleidinėja mažesnes grupes, jeigu ten yra ligotų asmenų arba su mažamečiais vaikais. Mūsų Europos dalyje žiemos yra šaltos, čia nėra Pietų Europa. Galvojant apie atgrasymo priemones šalyje, turi būti duodama šilta apranga, gal galimybė jiems šiek tiek sušilti, gal kažkokie maisto daviniai suteikti, kad žmonės bent galėtų saugiau, geriau būti. Bet mes nekvestionuojame, kad kiekviena šalis turi ginti savo sieną. Kiekviena šalis turi sugebėti susidėlioti geriausias politines priemones, tačiau žmonės, kurie ant sienos miršta, yra didžiulė tragedija“, – šnekėjo E. Bingelis.

Situacija nebus lengva. Ne visus pavyks grąžinti, bet stengsimės, kad tas procentas būtų pakankamai aukštas.

Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius antrino L. Kasčiūno nuomonei ir tikino, kad nelegalūs migrantai įvairiais protestais siekia pabėgti iš stovyklų: „Migrantų tikslas yra palikti savo apgyvendinimo vietą. Vienokios ar kitokios protestų akcijos siekia, kad neteisėti migrantai galėtų išsilaisvinti, pabėgti ir bandyti patiekti į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją ir pan. Mes visais teisėtais būdais siekiame tam užkirsti kelią ir pabėgus grąžinti, bet turbūt veikia ir tam tikras tinklas. Reikia realybei žiūrėti į akis, kad tame tinkle dalyvauja ir įvairios tarptautinės grupuotės. Mūsų policija ir pareigūnai labai rimtai į tą žiūri ir tikrai didžiausia dalis yra grąžinama, bet negalėčiau teigti, kad 100 proc.“

Esą migrantai stovyklose laukia, kol jų prašymai politiniam prieglobsčiui bus patenkinti. Tačiau dažniausiai tai neįvyksta, o kai migranto prašymas politiniam prieglobsčiui nepatenkinamas, anot A. Abramavičiaus, jo laukia išsiuntimas iš Lietuvos: „Dabar mes suteikiame laisvanoriško grįžimo galimybę su nemokamais bilietais ir kelionpinigiais, o atmetus prašymą vienintelis variantas yra išsiuntimas. Be abejo, juos apgyvendinant ir sulaikant tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga susiduria su grąžinimo realybe. Ne taip lengva į kai kurias šalis priverstinai grąžinti, paprasčiausiai neveikia grąžinimo mechanizmai. Kita vertus, jei mes rastume raktą į didžiausios dalies migrantų kilmės šalį Iraką, tai pakankamai išspręstume šiuos klausimus. Kol kas su Iraku susitarti nepavyksta dėl priverstinio grąžinimo. Kita vertus, ir prašymai dar nėra išnagrinėti. Žmonės turi viltį, kad galbūt jiems bus suteiktas pabėgėlio statusas ir jiems nereikės grįžti į kilmės šalį. Situacija nebus lengva. Ne visus pavyks grąžinti, bet stengsimės, kad tas procentas būtų pakankamai aukštas“.

„Lietuva svarsto visus prieglobsčio prašymus. Jeigu prieglobstis nėra suteikiamas, mes esame atsakingi už jų išsiuntimą į kilmės šalį. Jeigu prieglobstis suteikiamas, jiems suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Bet leidimas laikinai gyventi jiems duoda galimybę judėti po visą Europos Sąjungą. Tokia būtų migrantų siekiamybė. Kompetentingi pareigūnai įvertina, kad kilmės šalyje jiems kyla pavojus dėl jų religinių, pasaulėžiūros įsitikinimų, galima prievarta ir mes apsaugome juos, kad jie negrįžtų į savo gimtinę, suteikiame jiems prieglobsčio galimybę. Kaip atskirti – kitas etapas“, – aiškino A. Abramavičius.