Pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dimisijos generolas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir diplomatas, dabartinis Seimo narys Arvydas Pocius mintimis grįžta į 1990-uosius, kai mūsų maža valstybė pirmoji iš visų sovietinių respublikų išdrįso pareikšti apie savo laisvės ketinimus. Šiandien dar aršiau už savo nepriklausomybę kaunasi Ukrainos žmonės, kuriems, anot politiko, mes privalome nedvejodami padėti, kuo galime.

Maži gali labai daug

Kalbėdamas apie daugiau nei 30 metų senumo Lietuvos įvykius, A. Pocius teigė, jog mes tada buvome visiškai vieni ir beginkliai prieš milžinišką sovietų karo mašiną, kuri galėjo užgriūti jauną Lietuvos valstybę ir sutraiškyti savo galinga jėga.

„Atsigręždamas į mūsų valstybės nepriklausomybės pradžią, matau tam tikras paraleles su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje. Tuo metu mes nepriklausėme nei Europos Sąjungai, nei NATO, mes buvome vienui vieni, kaip ir ukrainiečiai dabar. Bet tada Lietuvos žmonių valia, ryžtas ir laisvės siekis parodė, kad jie yra stipresni nei baisiausi okupantų ginklai. Tą dabar įrodinėja ir Ukrainos žmonės, gindami savo nepriklausomybę“, – kalbėjo parlamentaras A. Pocius.

Atsigręždamas į mūsų valstybės nepriklausomybės pradžią, matau tam tikras paraleles su tuo, kas dabar vyksta Ukrainoje.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas prisiminė, kad nepriklausomą Lietuvą oficialiai tik beveik po metų pirmoji tuomet pripažino ne kokia didžioji pasaulio valstybė, bet mažytė šalis Islandija.

„Pamenu, po kruvinųjų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje, išgirdus šią žinią apėmė didelis džiaugsmas, nes mes tada labai laukėme to Vakarų šalių dėmesio, pripažinimo. Aišku, to tikėjomės iš didžiųjų valstybių. Islandijos sprendimas, galimas dalykas, buvo nematomas didžiosios diplomatijos ėjimas. Galbūt Vakarų valstybės pasikonsultavusios, kad pernelyg nesuerzintų tuomečio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, nes iš Rytų Europos dar nebuvo išvesta sovietinė kariuomenė, pasiūlė pirmiesiems Lietuvos nepriklausomybę pripažinti Islandijai“, – svarstė A. Pocius.

Istorinis Islandijos sprendimas

Kai tai įvyko, Vakarų valstybių vadovai pamatė, kad nieko baisaus neatsitiko, ir Lietuvą pamažu pradėjo pripažinti kitos šalys.

„Tai yra istoriniai įvykiai, kurie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo de facto laikotarpiu buvo labai svarbūs. Nes juk iki 1993 metų rugpjūčio 31 d. okupacinė sovietų, vėliau jau Rusijos, kariuomenė tebebuvo Lietuvos teritorijoje. Ir tas laisvos Lietuvos tarptautinis pripažinimas vyko okupacinei kariuomenei nepasitraukus. Aišku, situacija buvo kitokia, Borisas Jelcinas ir demokratinės Rusijos jėgos jau buvo valdžioje. Labai geri santykiai buvo tarp prezidento B. Jelcino ir tuometinio Lietuvos valstybės vadovo Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininko Vytauto Landsbergio. Todėl didžiųjų politikų asmeniniai santykiai irgi nulėmė palankią situaciją Lietuvai tuo metu“, – teigė A. Pocius.

Kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure, A. Pocius kaip tik buvo AT gynėjų gretose ir jam iš arti teko matyti Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono apsilankymą Lietuvoje.

Ne mažiau svarbus ir moralinis Ukrainos žmonių palaikymas.

„Ministrą tada, 1991 metų vasario 11-ąją, teko palydėti pro susirinkusių žmonių minią į AT pastatą. Jis labai stebėjosi, matydamas laužus aplink parlamentą, tą šimtatūkstantinę minią žmonių, kurie savo kūnais saugojo pastatą. Manau, jam tai paliko labai didelį įspūdį. Nors jis jau atvyko į Lietuvą su aiškia misija, su gerąja žinia ir turėdamas leidimą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo A. Pocius.

Politinio ledlaužio misija

Parlamentaras pabrėžė, kad mažųjų valstybių įtaka ir veiksmai geopolitiniame kontekste yra labai svarbūs, ką rodo ir Lietuvos valdžios pastangos šiuo metu palaikyti su Rusijos agresoriais narsiai besikaunančią Ukrainą.

„Šiuo metu tiek ES šalių, tiek NATO parama Ukrainai tiek ginkluote, tiek politinė parama, tiek materialiniais resursais yra labai svarbi. Ne mažiau svarbus ir moralinis Ukrainos žmonių palaikymas. Dar iki karo veiksmų pradžios atliktose apklausose ukrainiečiai tai labai vertino ir Lietuva buvo labai aukštose pozicijose, kaip draugiška šalis Ukrainai. Manau, kad reikia būti tiems pirmiesiems, kaip ir Islandijai savo laiku, kad kitos valstybės, kurios abejoja ar prisibijo, bet, matydamos Lietuvos pavyzdį, paseks iš paskos. Tai irgi gali padėti, kai kažkas tuos ledus pralaužia“, – vylėsi politikas.

Anot A. Pociaus, būti tokiu politiniu ledlaužiu nėra paprasta, bet istorija rodo, kai mums būna blogai, mes irgi gręžiamės į kitas valstybes, laukiame paramos, prašome pagalbos.

„Nebūkime abejingi. Padėkime šiuo sunkiu metu Ukrainai ir jos žmonėms kas tik kuo galime“, – paragino parlamentaras.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1806965