Mūsų kaimynai ir broliai latviai, kaip ir Lietuvos žmonės, padeda karo kamuojamai Ukrainai ir pabėgėliams. Sovietmetį išgyvenusias tautas kausto ne tik karo siaubas, bet ir nenoras grįžti į komunistinių laikų geležinius gniaužtus.

Gimė taikos simbolis

Milžiniškos nelaimės akivaizdoje Latvijos sostinė Ryga dešimtąją karo  Ukrainoje dieną turėjo gerą žinią ne tik karo niokojamai šaliai, bet ir pasauliui – čia gimė mergaitė, kurios susilaukė pabėgusi nuo siaubo tėvynėje ukrainietė.

Kovo 5 d. Rygoje gimė pirmasis pabėgėlių iš Ukrainos kūdikis. Mergaitė pavadinta Zlata.

Iš karo zonos į Latvijos sostinę yra atvykusios dar keturios būsimos mamos, kurios mažylių taip pat susilauks šioje šalyje.

"Tai bus karo meto kūdikiai", – rašė latvių spauda.

Cituodami Centrinės laboratorijos valdybos pirmininkę Stellą Lapiną, žurnalistai rašė: "Sveikiname kolegas iš Ukrainos ir džiaugiamės galėdami padėti."

Latvijos spauda džiūgavo – mergaitė yra ramybės ir taikos simbolis.

Mažylės mama, pasak Rygos gimdymo namų personalo, spinduliavo neįtikėtina ramybe.

Jos likimo sesės Ukrainoje mažylius gimdo per oro antskrydžius metro požemiuose.

Rygos gimdymo namų darbuotojai paaukojo Ukrainai vienos dienos atlyginimą.

Jų pasiųsti vaistai ir medicinos reikmenys jau pasiekė Kijevo gimdymo namus. Siuntoje buvo viskas, ko ukrainiečių akušerės prašė. Ant kiekvienos į Ukrainą siunčiamos dėžės yra užrašyta informacija ukrainiečių kalba apie galimybę gauti pagalbos Latvijoje.

Drąsa: ir mūsų kaimynai nebijo parodyti tikrąjį V.Putino veidą. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Viliasi greitai grįžti

Į Latviją, kaip ir Lietuvą bei kitas arčiausiai Ukrainos esančias šalis, plūsta pabėgėliai. Dalis jų dar nesiregistravo, jie glaudžiasi pas giminaičius, tikėdamiesi, kad karas greitai baigsis ir jie galės grįžti namo.

Liepojos laikraščio "Kurzemes vards" korespondentė Nora Drike pasakojo gatvėje pakalbinusi dvi ukrainietes.

"Jos labai tikisi, kad netrukus galės grįžti namo, gal todėl nesiruošia čia ieškotis darbo ir negalvoja Liepojoje leisti vaikų į mokyklą. Tačiau Latvijos "Facebook" paskyroje "Noriu padėti pabėgėliams" matau, kad ne visi taip galvoja. Yra ukrainiečių, kurie čia jau ieško darbo", – pasakojo žurnalistė.

Drąsa: ir mūsų kaimynai nebijo parodyti tikrąjį V.Putino veidą. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Būsto nuomą moka mecenatai

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje savivaldybės planuoja pabėgėlius apgyvendinti valdžiai priklausančiose patalpose, pavyzdžiui, tuščiose mokyklose. Praėjusią savaitę tokios valdiškos apgyvendinimo vietos dar buvo tuščios.

Pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, daugeliui jų kol kas netenka patiems mokėti nuomos mokesčio, Latvijos žmonės juos įleidžia į savo būstus be mokesčio arba mokestį sumoka mecenatai.

"Pažįstu vieną italų verslininką Liepojoje, kuris, bendradarbiaudamas su kitais italų verslininkais Latvijoje, Italijoje ir Ukrainoje, pats priims ir apgyvendins 13 šeimų pabėgėlių. Šiuos žmones jis ketina apgyvendinti ne tik jam priklausančiuose namuose, bet ir pats žada išnuomoti šiems žmonėms butų. Italų verslininkai įsteigė bendrą fondą, kuriame kaupiami pinigai bus naudojami tų butų nuomai apmokėti", – dalijosi žiniomis N.Drike.

Žurnalistė pasakojo apie lietuvį, turintį namą Žiemupėje. Šis mūsų tautietis į Žiemupę atsivežė dvi ukrainiečių šeimas, kurios nuo šiol gyvens kaimynystėje.

Nora Drike. Asmeninio archyvo nuotr.

Gamina ežius

Liepojoje iki karo Ukrainoje gyveno apie 3,5 tūkst. ukrainiečių. Daugelis jų jau įsitraukė į labdaringą veiklą savo tėvynainiams padėti.

Vietos gyventojai ir dirbti čia atvykę prieš kurį laiką ukrainiečiai imasi daugybės specifinių darbų. Moterys, vadovaujamos vietos rūbų dizainerių, gamina maskuojamuosius apsauginius tinklus.

Vyrai metalo dirbtuvėse daro prieštankinius ežius. Praėjusią savaitę į Ukrainą išgabenta apie 5 tūkst. tokių prietaisų.

Medžiotojai siunčia į karo krečiamą šalį pačių pagamintus žvėrienos konservus ir kitus dalykus, kurie gali padėti ginant šalį.

Kaip ir lietuviai, latviai noriai aukoja pinigus, viešai nurodomi oficialūs būdai tai padaryti.

Be to, Latvijoje veikia kelios asociacijos, įkurtos dar po Krymo aneksijos, ir jos jau aštuonerius metus renka paramą ne tik civiliams, bet ir Ukrainos kariuomenei.

"Žinau, kad yra žmonių, kurie paaukojo Ukrainai savo visureigius. Jie labai reikalingi karo suniokotoje šalyje, kur keliai daugelyje vietų sunkiai išvažiuojami. Į karo zoną vyksta mūsų medikai, konkrečiai žinau, kad išvažiavo du mikrochirurgai. Yra restoranų, kurie savo pajamas skiria ukrainiečiams. Prie pagrindinių kelių yra restoranų, kuriuose ukrainiečiai maitinami nemokamai. Daugelis žmonių į mažus autobusiukus krauna paaukotą maistą, įskaitant maistą kūdikiams, gyvūnams, higienos priemones, ir veža juos į Ukrainos pasienį, o iš ten pabėgėliai gabenami į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Viena kepykla iškepė duonos ir išsiuntė ją į Ukrainą. Kitos organizacijos renka drabužius, higienos reikmenis ir pinigus, kad galėtų juos išdalyti pabėgėliams, kurie atvyksta be asmeninių daiktų ir pinigų. Kol kas ukrainiečiai čia vargiai gali pakeisti grivinas į eurus", – pasakojo Liepojoje dirbanti žurnalistė.

Nuplėšė ženkliuką

Požiūris į karą ir nuotaikos Latvijoje labai panašios į Lietuvos.

Rusakalbė visuomenės dalis – susiskaldžiusi. Vyresnieji, kurie iki šiol žiūrėdavo tik valstybinę Rusijos televiziją, vis dar tiki, kad V.Putinas buvo teisus užpuldamas Ukrainą.

Jauni rusakalbiai, pasak N.Drike, yra europietiškų pažiūrų, didelė jų dalis dalyvauja protesto prieš karą akcijose ir mitinguose.

"Mums Liepojoje kol kas neteko girdėti kalbų, kad rusakalbiai suaugusieji ar vaikai bijotų išpuolių prieš juos tautiniu pagrindu. Mūsų mieste buvo fiksuoti du priešingi atvejai. Vieną kartą jaunas vaikinas išlipančiai iš autobuso moteriai nuo palto nuplėšė ženkliuką su Ukrainos herbu. Kitas atvejis – nuo Liepojos universiteto sienos vieną naktį dingo ukrainiečių vėliava, – pasakojo N.Drike. – Galbūt suaugę rusakalbiai ir baiminasi, kad gali būti tapatinami su karo sukėlėjais, bet kol kas pas mus tokioms baimėms nėra jokio pagrindo. Nors Rusija jau pareiškė, kad mes čia įžeidinėjame rusus. Negaliu pasakyti, kokių tikslų tuo siekiama, bet aš spėju, kad ši šalis dabar labiau užsiėmusi karu Ukrainoje, o tokios kalbos šiuo metu tėra agresyvi retorika."

Solidarumas: Liepojos universitetas vakarais mėlynuoja ir geltonuoja. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Paskubėjo nuimti plakatą

Latvijoje, kaip ir mūsų šalyje, per kelias valandas tapo įprasta vartoti rusišką frazę su keiksmažodžiu, kuriuo ukrainiečiai Gyvačių saloje atsakė agresoriaus karinio laivo įgulai.

Užrašas su šia fraze buvo pakabintas prie vienos Liepojos čiuožyklos.

Vietos rusakalbiai pasipiktino ir kreipėsi į miesto merą, prašydami nuimti šį užrašą, nes jis kursto neapykantą.

"Netrukus, gal po valandos, tą plakatą pakeitė kitas, reklamuojantis mėsainį. Priežastis – formali, esą dėl tokios reklamos nebuvo susitarta. Mat Liepojoje visos reklamos turi būti suderintos su miesto dailininku. Liepojiečiai net mitinguose naudoja nedaug plakatų su užrašais. Daugelis tiesiog atsineša Ukrainos vėliavą. Tačiau piketuose, žinoma, žmonės skanduoja įvairius šūkius, įskaitant garsiąją frazę, – pasakojo laikraščio "Kurzemes vards" žurnalistė. – Liepojoje labai mažai šūkių, plakatų. Viskas atrodo kaip įprasta. Tik prie kai kurių namų, įskaitant miesto rotušę, kabo Ukrainos vėliava. O Liepojos universitetas vakarais gražiai mėlynuoja ir geltonuoja."

Užtat Rygoje priešais Rusijos ambasadą ant medicinos įstaigos pastato pakabintas milžiniškas plakatas, kuriame V.Putinas pavaizduotas kaip kraugerys.

O Rygos miesto valdžia gatvės ruožą šalia pastato pavadino Ukrainos Nepriklausomybės gatve.

Manau, kad yra daugiau tikinčiųjų, kad pasaulis ir Ukraina sustabdys V.Putiną Ukrainoje.

Pensijos – kas tris mėnesius

Latvijoje gyvena apie 11 tūkst. rusų pensininkų.

"Šiemet pirmą kartą pensiją jie gaus kovo mėnesį, nes ji mokama kartą per tris mėnesius. Nežinia, ar jie gaus kitą pensiją, tačiau Valstybinio socialinio draudimo agentūros atstovai man sakė, kad padarys viską, kad žmonės gautų savo pensijas. Tiesa, negirdėjau jokių pažadų, kad Latvija jiems sumokės", – kalbėjo N.Drike.

Atrodo, jog Latvijos gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, labai bijo, kad karas ateis ir į jų namus. Ko gero, dalis jų mano, kad tokia tikimybė – reali.

Tik prasidėjus karui Ukrainoje nemažai latvių susivokė, kad yra glaudžiai susiję su šia valstybe. Pasirodo, labai daug šios šalies žmonių turi giminaičių arba protėvių Ukrainoje.

"Nežinau tikrų skaičių, bet manau, kad yra daugiau tikinčiųjų, kad pasaulis ir Ukraina sustabdys V.Putiną Ukrainoje. Tačiau nerimas jaučiamas. Pas mus nemažai žmonių registruojasi į krašto apsaugos tarnybą. Didžiulio susidomėjimo sulaukė informacija, kaip reikia pasiruošti pirmosioms karo dienoms, žinios apie "72 valandų krepšį".

Kalbėdami apie karo tikimybę latviai dažnai svarsto, kad lietuviams ši grėsmė yra realesnė, nes Lietuvos pašonėje yra Kaliningrado sritis.

Vaikams – apie grėsmes

Latvijos žmonės vos per 15 dienų Ukrainai paaukojo 6 mln. eurų.

Latvijos prokuratūra jau paskelbė, kad fiksuos karo nusikaltimų Ukrainoje liudininkų pasakojimus. Visi šie parodymai bus parengti ir perduoti tyrėjams Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme Hagoje.

Latvijos švietimo mokslo ministerija vaizdo formatu sukūrė pamokas, kuriose tėvai ir mokytojai mokomi kalbėti su vaikais apie karą.

Nuo pirmadienio Latvijoje apsistojusios ukrainiečių atžalos per televiziją, retransliuojančią Ukrainos TV kanalą, matys pamokas įvairaus amžiaus mokiniams. Skirtingomis dienomis jie nuotoliniu būdu matys ukrainiečių kalbos, matematikos, Ukrainos istorijos bei kitas pamokas.

Moko atpažinti melą

"Primename, kad viskas bus gerai, ir šviesų rytojų statysime kartu", – komentavo projekto autoriai.

Kad Liepojos gyventojams būtų patogiau aukoti įvairius daiktus ir paremti Ukrainos piliečius, nuo šios savaitės pradžios šiame mieste pradėjo veikti humanitarinės paramos punktas ukrainiečių šeimoms. Liepojos savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kokių dalykų labiausiai reikia.

Oficialiuose tinklalapiuose Latvijos žmonės raginami išlikti budrūs, vengti provokacijų ir visuomenės susiskaldymo, pasipriešinti dezinformacijai, būti pasiruošus kibernetinėms atakoms.

Žmonės įspėjami, kad Rusija kariauja ne tik ginklais, bet ir dezinformacija. Trys populiariausi šiuo metu skleidžiami naratyvai: "kodėl nieko nedarei, kai Donbase nuo 2014 m. buvo žudomi vaikai?"; "kodėl reikia gelbėti Ukrainos pabėgėlius, jei patys turime problemų Latvijoje, o ukrainiečiai nedėkingi?"; "siaubingos degalų kainos".

Pamačius įrašus, remiančius Rusijos agresiją Ukrainoje, arba informaciją, skirtą latviams, ukrainiečiams ir kitų tautų žmonėms sumenkinti, raginama padaryti ekrano nuotrauką ir parašyti elektroninį laišką Nacionalinio saugumo tarnybai.