Lietuva kyla žiniasklaidos laisvės indekse, bet nerimą keliančių ženklų lieka | KaunoDiena.lt

LIETUVA KYLA ŽINIASKLAIDOS LAISVĖS INDEKSE, BET NERIMĄ KELIANČIŲ ŽENKLŲ LIEKA

Lietuva pakilo šešiomis pozicijomis iki 30 vietos pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse, bet optimizmą kiek slopina kova dėl visuomeninio transliuotojo ir kai kurie Vyriausybės veiksmai, ketvirtadienį pranešė „Reporteriai be sienų“.

Tyrime iš viso įvertintos 180 šalių.

Lietuvos padėties apžvalgoje rašoma, kad žurnalistai šalyje pamažu išsilaisvina „po daugelį metų trukusios vietos žiniasklaidos magnatų priespaudos“.

Tačiau toks teiginys kai kuriems ekspertams kelia abejonių.

Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis sakė neturintis duomenų, kad pastaruoju metu žiniasklaidos priemonėse keistųsi savininkai, leidę joms tapti labiau nepriklausomomis.

Pasak jo, ypač sudėtinga situacija išlieka regionuose, kur žiniasklaidą dažnai finansuoja su politika susiję asmenys.

„Domėdamasis ta sritimi, aš neturiu duomenų, kurie pagrįstų tokį („Reporterių be sienų“) teiginį“, – BNS sakė mokslininkas.

„Atskirose regioninėse savivaldybėse žiniasklaidos laisvės indeksas apskritai galėtų būti lyginamas su trečiojo pasaulio šalimis“, – pridūrė jis.

Lietuva taip pat giriama dėl pastaruoju metu pagreitį įgaunančių nepriklausomų žurnalistinių tyrimų iniciatyvų.

Pastaraisiais metais dalyje žiniasklaidos priemonių buvo įkurti žurnalistinių tyrimų padaliniai.

„Auditorija, kuriai to reikėjo, visada buvo, bet nebuvo pasiūlos. Šioje vietoje viskas priklauso nuo labai konkrečių žmonių iniciatyvos ir ta pasiūla atsirado dėl to, kad žiniasklaidos bendrovių lyderiai sugalvojo, kad tai reikia daryti“, – kalbėjo D. Jastramskis.

Vis dėlto raporte pabrėžiama, kad pastaruoju metu spaudos laisvė Lietuvoje nukentėjo nuo valdžios iniciatyvų. Pavyzdžiui, „Reporteriai be sienų“ pabrėžė politikų sprendimą iš dalies apriboti žiniasklaidos prieigą prie registrų duomenų.

Organizacija taip pat atkreipė dėmesį į valdančiosios daugumos ir opozicijos kovą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo modelio.

Kaimyninė Latvija indekse užėmė 24 vietą, Estija yra 11-ta, Lenkija – 59 pozicijoje.

Baltarusija iš 180 vertintų valstybių užėmė 153 vietą, Rusija – 149-tą.

Geriausiai žiniasklaidos laisvė vertinama Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Danijoje, prasčiausiai – Vietname, Kinijoje, Eritrėjoje, Šiaurės Korėjoje ir Turkmėnistane.

„Reporteriai be sienų“ perspėjo, kad Europoje ir didelėje pasaulio dalyje žurnalistai susiduria su išaugusiu priešiškumu.

„Šalių, kurios laikomos saugiomis, kur žurnalistai gali dirbti visiškai apsaugoti, sąrašas toliau trumpėja, autoritariniams režimams tęsiant spaudimą žiniasklaidai“, – rašoma kasmet skelbiamoje žiniasklaidos padėties pasaulyje ataskaitoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

ALGIS

TARDO BAISIAU UŽ PROKURORUS ,ŽURNALIŪGOS .

TvartelioZinios

Kaip jus galvojate kodel Paleckis nelaimejo Naujojoje Vilnioje, o laimejo kazkokia koncervatoriu p y z d a, kada Naujojoje Vilnioje uz vien istarta zodis koncervatorius uzmusdavo nakmenimis, o siandiena sedi kalejime puse metu uz tai ka neva padare jo zmona?

TvartelioZinios

GRAZINKITE ARTURA RACA I LIETUVOS TELEVIZIJA !!!!!!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS