Kartvelų restorane kepa tradicinis maistas. Restorano savininkas valdo ir azerbaidžanietišką kebabinę. Abejose versluose bendrai dirba 150 darbuotojų, 70 proc. jų – ne lietuviai. 

„Lietuvių kalbą moka ne visi. Virtuvėje dirbantys moka mažiau, o tie, kas dirba aptarnavime – mokosi, bet irgi nėra taip, kad būtų įgudę“, – pripažino restoranų „Ugruzina“ ir „Azerai“ savininkas Lukrecijus Dūda. 

Kartais klientai piktinasi, kad negali susikalbėti. 

„Esame turėję skundų, patikrinimų. Manau, kad nesusikalbėjimas egzistuoja, kartais žmonės ne taip vienas kitą supranta, kai jiems tai nėra gimtoji kalba. Bet galbūt piktumas yra mūsų slaviškas bruožas“, – svarstė L. Dūda.

Nepatenkinti klientai skundžiasi Valstybinei kalbos inspekcijai. Pernai inspekcija sulaukė beveik dviejų šimtų skundų.

„Žmonės yra nepatenkinti, kiek daug yra rusų kalbos mūsų viešojoje erdvėje ir tikrai pavargo vartoti šią kalbą, kad susikalbėtų savo krašte“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas. 

LNK stop kadras.

Kalbos įstatymo pataisas parengusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė aiškina, kad lietuviai inspekcijai skundžiasi ne iš blogos valios.

„Manau, tai yra labai natūralu. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kuri leidžia kalbėti kitomis kalbomis, tik ne lietuvių kalba. Tai rodo mūsų toleranciją ir gerą širdį, bet turėtume nedaryti klaidos“, – akcentavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Įstatymas numato, kad jau nuo naujų metų įsidarbindami paslaugų sektoriuje užsieniečiai turės pateikti kalbos inspekcijos išduotą atestatą, patvirtinantį, kad žmogus išlaikė lietuvių kalbos egzaminą A2 lygiu. 

Bet Švietimo ministerija Seimo prašo terminą nukelti. 

„Prašome Seimo, kad šio įstatymo įgyvendinimas būtų nukeltas dar metams ir 2026 metų biudžete numatyti lėšas egzaminavimui“, – pranešė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. 

Kalbos inspekcija termino nukėlimą kritikuoja. 

„Ministerijos sprendimą reikėtų vertinti kaip nelabai apgalvotą ir skubotai pateiktą. Reikalas tas, kad iki šio įstatymo priėmimo ėjome ne vienerius metus“, – pabrėžė D. Smalinskas. 

Kalbos kursus apmokėti turės darbdavys arba pats dirbantysis.  

„Nemaža suma išsileidžia. Jeigu neklystu, už tris darbuotojus sumokėjome 1,2 tūkst. eurų“, – skaičiais dalinosi restoranų „Ugruzina“ ir „Azerai“ savininkas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valstybė suteiks tik nemokamą egzaminą. Tačiau dabar egzaminų parengimui ir įgyvendinimui Vyriausybei pritrūko 200 tūkst. eurų. 

„Daug dalykų padaromi ne pinigų dėka, o tiesiog iniciatyvos, struktūruoto darbo ir disciplinos dėka. Šių dalykų aš nematau, visada labai lengva sakyti, kad nėra pinigų“, – sakė D. Asanavičiūtė. 

Parlamentarė D. Asanavičiūtė sako pati kartais pakliūna į situacijas, kai su aptarnaujančiu personalu Lietuvoje nesusikalba, bet užsieniečių neskundžia, o moko. 

„Kalbu lietuviškai, nes mes, kaip visuomenė, taip pat turėtume mokyti savo aplinką lietuvių kalbos. Ne dėl to, kad pyktume ant tų žmonių, o tam, kad padėtume jiems integruotis“, – kalbėjo politikė.

Kalbos mokymasis, esą, Lietuvoje apsunkintas, todėl įstatymo įsigaliojimas gali būti dar labiau atidėtas.

„Šiuo metu sistemos, kaip užsieniečiai čia pat efektyviai galėtų mokytis kalbą – nėra. Su keliais Vyriausybės atstovais yra tekę kalbėti, kad visą šitą sistemą reikėtų sucentralizuoti“, – aiškino žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis. 

Taip pat viceministras ragina užsieniečių prašyti žemesnio kalbos mokėjimo lygio: vietoje planuoto A2 lygio, užtektų pačio žemiausio kalbos lygio – A1.