– Papasakokite, kokia yra šios akcijos esmė. 

– Šios akcijos esmė yra kvietimas. Kvietimas visai Lietuvai, visoms bendruomenėms jungtis prie neskrolinančios Lietuvos. Vieną valandą per dieną skirti santykiui šeimoje. Tyrimai rodo, kad kuo geriau mes gyvename, tuo mažiau kokybiško laiko iš tiesų skiriame santykiui vieniems su kitais. Harvardo longitudinis tyrimas, trukęs daugiau negu 80 metų, parodė, kad žmogų padaro laimingu kokybiškas santykis. Mes norime padovanoti tą kokybišką santykį šeimoms, kad jos galėtų vieną valandą per dieną skirti pokalbiams, žaidimams ir geram laikui.

– Skamba labai liūdnai. Vos viena valanda atrodo labai mažai. Ir net norėtųsi pajuokauti, kad gal dėl to gerai ir gyvename, kad mažiau bendraujame. Bet iš tikrųjų santykį su telefonu turbūt turime labai tvirtą. Norint tą valandą išbūti, reikia dar pagalvoti, apie ką kalbėti. Čia didelė problema? Mes kalbame tik apie vaikus ar ir suaugusius, kad jie taptų pavyzdžiu vaikams?

– Vienareikšmiškai, mes kreipiamės į šeimas, į tuos, kurie priima sprendimus, kaip ir ką daryti. Tačiau gruodžio 1-oji buvo nuostabi diena, nes prasidėjo akcija, ir telefonas netilo, skambino mokyklos, darželiai, įmonės ir sakė: mes jungiamės, nes matome, kokia yra didelė problema, bet esame dažnai palikti vieni, nes mūsų vaikai yra sociume. Ir techniškai tu jų iš to sociumo negali išplėšti, nes jie turi savo kalbą, tradicijas, kultūrą, ką jie daro socialiniuose tinkluose. Taip pat ir tėvai. Todėl jie labai laimingi, kad yra viena veikla, kuri leidžia tiesiog atsiplėšti, padėti telefoną, kaip sakau – turėti alibį – dabar mes bendrausime drauge. O bendrauti drauge yra labai sudėtinga tą vieną valandą. Kartais reikia struktūruotos veiklos, nesakyti, ko nedaryti iš edukologinės perspektyvos negalima. Reikia sakyti, ką daryti. Todėl mes, Vilniaus privati gimnazija, esame paruošę didžiulį virtualų kalendorių 24 dienoms. Kiekvieną dieną yra po 7 veiklas. Ką daryti? Kaip bendrauti? Kaip kurti santykį? Kokias veiklas atlikti, kurios būtų tinkamos tiek didelėms šeimoms, tiek dviem partneriams?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tas nuolatinis skrolinimas turbūt nėra vien nebendravimo problema. Kokie dar yra nuolatinio naršymo telefone neigiami aspektai, ką būtų galima išskirti?

– Galbūt tą problemą pasakyčiau iš kitos pusės. Matant prastėjančią paauglių ir jaunų žmonių psichinę sveikatą, matant didžiulius vaikų savižalos skaičius, didžiosios šalys – tarp jų pirmoji lyderystę parodė Australija – sako: viskas, mes blokuojame socialinius tinklus vaikams iki 16 metų. Prieš du mėnesius Danija irgi pasakė, kad daro tą patį. Europoje šalys griebiasi už galvos ir nežino, kaip padėti savo piliečiams. Todėl geriausias pirmas žingsnis – edukuoti. Pabandome išmokti. Sako, įprotis susiformuoja per 21 dieną, o gal po tos 21 dienos mes Kalėdų rytą pradėsime visiškai be telefono ir susimąstysime, kad praleidome visas Kalėdas ir neturime nė vienos nuotraukos.

– Tikiu, kad po vienos valandos be telefono norėsis ir antrą, ir trečią leisti be telefono. Pasakykite bent kelias veiklas, kurias siūlote nuveikti, kol telefonai ilsisi dėžutėse.

– Dažniausiai, kai tėvams pasakoma „dabar mes kuriame santykį“, vyksta tardymas: ką valgei, kiek miegojai, su kuo bendravai, kiek gavai, kaip sekėsi? Bet mes pamirštame, kad santykis yra dvikryptis procesas. Tai galėtų būti dėkingumo žaidimai, kalendoriaus darymas, šeimos medžio, šeimos tradicijų, šeimos susitarimo kūrimas, galiausiai – pyragas.