Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600-tus 18–39 metų šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei jų rajonų.

Daugiausia – 303 – tiriamųjų bus Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1,8 tūkst. gyventojų.

„Startuoja tokio masto tyrimas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Pradėsime nuo Panevėžio miesto ir jo rajonų, kur tyrimas vyks dvi dienas (liepos – BNS) 22 ir 23 dieną. O liepos 28-ąją – Alytuje. Kitus miestus atidėjome rugsėjo mėnesiui, kadangi vasara yra atostogų metas“, – žurnalistams sakė projekto vadovė Lietuvoje Rosita Marija Balčienė.

Dalis kvietimų jau išsiųsti

Pasak NVSPL direktorės pavaduotojos, atsitiktinės atrankos būdų žmonių sąrašą suformavo Registrų centras, o ketvirtadienį registruotais laiškais buvo išsiųsti kvietimai į tyrimus atvykti Panevėžio ir Alytaus miestų bei rajonų gyventojams.

NVSPL nurodo, jog atvykę tirtis turės paaukoti kraujo bei atsinešti šlapimo.

Kraujas bus paimamas Nacionalinio kraujo centro (NKC) padaliniuose, kurie jį perduodamas tyrimą atliekančiam NVSPL, tuo metu šlapimą tiriamieji turės atsinešti su savimi.

Būtent kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija ir bus nustatoma, pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų bei polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.

Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 mililitrų kraujo ir iki 70 mililitrų pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.

Rezultatai padės sudarant rekomendacijas

Anot R. M. Balčienės, pagrindinis projekto tikslas yra išsiaiškinti, kokios pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi šalies gyventojų organizmuose, o iš rezultatų suformuotos rekomendacijos padės sprendimų priėmėjams reglamentuoti tokių medžiagų ribojimus.

Visas tyrimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų.

„Vieno žmogaus ištyrimas apytiksliai kainuoja virš 1 tūkst. eurų. Lietuvoje jis kainuoja palyginti pigiai, nes kitose šalyse tai atitinkamai kainuoja nuo 1,5 iki 2 tūkstančių“, – sakė projekto vadovė.

Tyrimą koordinuojančios sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, šis tyrimas yra tarptautinio Europos Komisijos koordinuojamo tyrimo dalis.

Pavojingų medžiagų žmonių organizmuose tyrimas atliekamas 22 Europos šalyse.

Atsižvelgus į jo rezultatus, bus formuluojami siūlymai, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams.

Taip pat teikiamos rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.

„Mes tikrai labai tikimės, kad tokiu būdu tikrai bus galima atrinkti tam tikras rizikos grupes, tam tikrus žmones arba galbūt kažkokius regionus, kuriuose vienos ar kitos medžiagos turi didesnę įtaką, galbūt apsaugoti tuos regionus, informuoti pramonės šakas, kurios susiję su vienu ar kitu cheminiu elementu, kurį mes rasime“, – kalbėjo L. Vaidelienė.

„Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, – sakė viceministrė.

„Medžiagų poveikis tylus ir ilgalaikis“

Anot R. M. Balčienės, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas, kurios yra pavojingos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai lemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie 50 proc. žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų žaloja žmogaus endokrininę ir reprodukcinę sistemą, sukelia vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus.

„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje“, – teigė R. Balčienė.

NVSPL šį tyrimą atlieka bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bei NKC.