Lietuvoje vaikai vis dar auklėjami beržine koše: situacija keičiasi, bet lėtai | KaunoDiena.lt

LIETUVOJE VAIKAI VIS DAR AUKLĖJAMI BERŽINE KOŠE: SITUACIJA KEIČIASI, BET LĖTAI

  • 3

Vis daugiau lietuvių atpažįsta smurtą prieš vaiką, bet didžioji dalis dar linkę pateisinti fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę. Tiesa, tokių kasmet yra vis mažiau. Tačiau vis dar ginčijamasi, smurtas ar ne yra nusukta ausis vaikui, pavyzdžiui, nesutvarkiusiam kambario. Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai. Apie situaciją plačiau papasakojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

– Kalbinti vilniečiai sakė, kad negalima smurtauti prieš vaiką ir kad griežtesnis žodis ar pakelta ranka jau yra smurtas. Bet jie sakė, jog nežino, kaip kitaip būtų galima vaiką sudrausminti, pabarti, pavyzdžiui, nes ir griežtesnis žodis gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas. Taigi, tokių manančių yra nemažai. 

– Džiaugiuosi, kad kalbinti žmonės jau atpažįsta smurtą. Barimas nelygus barimui, kiekvienoje situacijoje skirtingai, bet purtyti vaiką, rėkti, tąsyti, fiziškai mušti, ausį tempti yra smurtas. 2021 metais apklausėme gyventojus, ar ausies tempimas yra smurtas. 47 proc. pasakė, kad priklauso nuo situacijos, tai pernai tokių liko tik 35 proc. Reiškia, nuolatinis kalbėjimas, aiškinimas, atpažinimas tikrai padeda mažinti smurtą.

Kalbant apie tai, ką daryti tėvams, tai aš visą laiką sakau, kad vaikai tikrai žino teises ir tą didžioji dalis Lietuvos gyventojų vardina kaip problemą, bet mes turime vaikams diegti taisykles, atsakomybes, ugdyti jų laikymąsi, jeigu nesilaiko – tam tikras pasekmes. O pasekmių gali būti įvairių: filmukų nežiūrėjimas, telefonas, į lauką nėjimas, mėgstamų veiklų uždraudimas, tam tikri apribojimai. Taisykles reikia užrašyti aiškiai ir, svarbiausia, jų laikytis. Aišku, kai yra pažeidžiamos taisyklės, pasekmes reikia įgyvendinti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pavyzdžiui, reikia vaiką nuvesti pas odontologą apžiūrai, vaikas bijo, nenori, žviegia, rėkia, kabinasi ir nesileidžia vedamas, o turi jį nuvesti. Vaiko tempimas pas gydytoją vaiko naudai yra smurtas, ar ne? 

– Tai labai subtili situacija. Aišku, turbūt kažkaip tįsti vaiką per gatvę nepavyktų, bet ieškoti galimybių susitarti, kas bus už tai, jeigu pavyks nueiti.

– Kažkur vis tiek dar laikomasi tradicijos auklėti vaiką ranka. Įsivaizduoju, kad labai sunku tai keisti.

– 2023 metais fizines bausmes kaip auklėjamąją priemonę taikė daugiau nei pusė apklaustųjų, 53 proc. Ankstesniais metais jų buvo beveik 60 proc., nes žmonės yra įpratę auklėti vaikus. Tai turbūt suprantama, jeigu pats buvai auklėjamas rykštele, labai sunku išeiti. Vyresnė karta, galbūt mažiau išsilavinę žmonės yra linkę laikytis tų nuostatų, taisyklių, kokios buvo jų tėvų. Tuo tarpu jaunimas, jaunesni tėvai daugiau ieško, klausia, ieško kitų būdų. Tai, ką girdžiu, sako, kad nori auklėti savo vaikus ir kurti tam tikras taisykles kitaip nei jiems. Galime nebūtinai imti pavyzdžius, kaip mus auklėjo tėvai, bet galime pasižiūrėti reflektyviai ir tų dalykų nekartoti savo vaikams. 

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Pirmyn

Patarimai atrodo logiški, kažką uždrausti, o kaip tą padaryti be smurto? Neleisi daryti, o jis darys ir viskas. Tarkim, neleisi eiti į lauką, tai vis tiek eis (pats taip dariau, o išėjęs grįždavau dar vėliau ir nesakydavau kur einu). Kuriems draudė labiau, tai po mokyklos iki vidunakčio namo neidavo ir visas auklėjimas tuo baigdavosi, kai kurie išvis paromis negrįždavo. Prašome paaiškinti.

Sūduvis

Na dar nei vienam vaikui nepakenkė tinkamai išvirta beržinė košė, jam gali valandą aiškinti jis nesupras, bet kai pajus kad reikalas krypsta diržo link akimirksniu jam tampa aišku.

Taip,

MELAS, kurio niekaip nepatikrinsi.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS