GRĖSMĖ

Lietuvos jūrininkus - už borto?

Įstatymo pataisa gali palikti šalies jūrininkus be darbo

Vyriausybė Seimui pateikė Prekybinės laivybos įstatymo pataisų projektą, kurį priėmus dalis šalies jūrininkų gali likti be darbo. Siūloma pakeisti 11 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri laivų savininkams leis laivų su Lietuvos vėliava įgulas formuoti iš užsienio jūrininkų. Šalies jūrininkų sąjunga šiam pasiūlymui kategoriškai nepritaria. Tačiau Seime šią pataisą planuojama svarstyti jau šioje sesijoje.

Nė šuo nesuuos

Dabar numatyta, kad 75 proc. laivų su Lietuvos vėliava įgulos turi būti Lietuvos piliečiai, o kapitonai ir vyresnieji mechanikai privalo turėti mūsų šalies pilietybę. Pataisos projekte siūloma pakeisti šį laivų įgulų formavimo principą: ne mažiau kaip 25 proc. įgulos turėtų sudaryti Europos Sąjungos šalių jūrininkai, o Lietuvos pilietybė privaloma tik kapitonui.

Lietuvos jūrininkų sąjunga apie Vyriausybės pasiūlytą pataisą sužinojo tik iš “Valstybės žinių”. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas taip pat nieko nežinojo apie rengiamą Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimą, nors jam privalėjo tai pranešti.

“Vyriausybė, nepranešusi jūrininkų profsąjungai ir nesužinojusi jos nuomonės šiuo itin svarbiu klausimu, pažeidė Darbo kodekso socialinio dialogo ir partnerystės nuostatus. Galbūt ją kas nors suklaidino - kaip man sakė susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, jam pranešė, jog įstatymo projektas suderintas su visomis suinteresuotomis instancijomis. Jis buvo įsitikinęs, kad tarp jų esame ir mes. Lietuvos jūrininkų sąjunga mano, kad šis pasiūlymas kelia nedarbo grėsmę mūsų šalies jūrininkams, todėl kategoriškai jam nepritaria”, - tvirtino Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.

Nauda - savininkams

Kokių, jūrininkų profsąjungos nuomone, neigiamų pasekmių kiltų Seimui priėmus šią pataisą? Ji naudinga laivų savininkams, nes, samdant užsienio jūrininkų įgulas, jiems nebereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokų “Sodrai” (reikėtų mokėti tik už kapitonus).

Lietuvos laivų savininkų asociacija anksčiau inicijavo Seimui svarstyti Socialinio draudimo įstatymo pataisos projektą, siekdama, kad būtų sumažintos socialinio draudimo įmokos už jūrininkus. Tačiau Seimas šio įstatymo projekto nepriėmė, nes jūrininkų - nuo kapitono iki jūreivio - pensija tebūtų 270 Lt.

Po šios nesėkmės Lietuvos laivų savininkų asociacija pasirinko kitą, veiksmingesnį, kelią. Juk be socialinio draudimo įmokų taupymo, į nacionalinį laivyną pakvietus Rusijos, Ukrainos, trečiojo pasaulio šalių jūrininkus, galima taupyti ir iš jų atlyginimų. Jie sutiktų dirbti už 400-500 dolerių, o Lietuvos jūrininkų sąjunga siektų, kad sudarant kolektyvines sutartis būtų laikomasi ILO tarifų (880 dolerių kvalifikuotam jūreiviui).

Pagaliau laivų savininkams atsiveria galimybė pereiti prie jūreivių samdymo pagal kontraktų sistemą - to nenumato Darbo kodeksas ir prieš jį pasisako Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Autoriai slepiami?

Prekybinės laivybos įstatymo pataisų projektą Vyriausybė nutarė siųsti Seimui birželio 3 dieną. Įstatymo projektas buvo pristatytas birželio 10-ąją. Stebėtinas operatyvumas, jeigu prisimintume ištisus metus ratifikavimo laukiančias jūrines konvencijas.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus “Klaipėdai” sakė, kad 11 str. naujosios redakcijos projektą rengė Vandens transporto departamentas, o kas paskatino iškelti šį pasiūlymą - ne taip jau svarbu.

“Siūlomas laivų įgulų formavimo principas pagrįstas Europos Sąjungos direktyvomis. Projektas buvo suderintas su Lietuvos laivų savininkų asociacija. Manau, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga taip pat buvo su juo supažindinta, tačiau jokių pastabų ji nepateikė. Niekas nekaltas, kad jūrininkų profsąjunga pavėlavo sureaguoti”, - tvirtino A.Vaitkus.

Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis nepanoro pasakyti, kas dirbo projekto kūrimo grupėje.

“Darbo grupė atliko savo darbą. Įstatymo projektas Seimui jau pateiktas, dabar reikės jį aptarti komitetuose”, - kalbėjo departamento direktorius.

Tik Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka netiesiogiai patvirtino LJS pirmininko P.Bekėžos spėjimą, kas yra iniciatorius. “Savo pasiūlymus pateikėme Susisiekimo ministerijai, ir ji mus palaikė”, - neišsisukinėjo G.Kutka. Jis taip pat sakė, kad nemato nieko baisaus šioje pataisoje, kuri, jeigu bus priimta, įsigalios tik Lietuvai įstojus į ES.

“Latvija nuėjo dar toliau - leidžia užsieniečius skirti laivų kapitonais. Jeigu įsivaizduotume, kad visi Lietuvos jūrininkai staiga nueitų į užsienio laivyną, laivų savininkams pagal dabartinius apribojimus tektų sustabdyti laivus. Todėl pataisa būtina. Kita vertus, ją bus sunku pritaikyti praktiškai, nes yra migracijos įstatymas, ribojantis leidimų užsienio piliečiams dirbti Lietuvoje išdavimą”, - svarstė G.Kutka.

Jis tik nepasakė, kad Latvija prarado visą savo laivyną, todėl ir kuria palankias sąlygas. O mūsų laivybos kompanijos anaiptol nejaučia jūrininkų stygiaus. Atvirkščiai, beveik neįmanoma jose įsidarbinti.

Svetimų neįleidžia

Pripažintose jūrinėse valstybėse - Danijoje, Vokietijoje, Norvegijoje - egzistuoja du laivų registrai: nacionalinis, kuriame jūrininkams mokami dideli atlyginimai ir teikiamos socialinės garantijos ir į kurį svetimi neįleidžiami, bei internacionalinis, kuriame dirba užsienio jūrininkai, taip pat ir lietuviai.

Jausdamos jūrų karininkų stygių, kai kurios ES šalys tik pastaraisiais metais priverstos į nacionalinį laivyną priimti užsienio jūrininkus. Tačiau daugelyje Olandijos laivybos kompanijų vis dėlto stengiamasi savo jūrininkus siųsti į naujus, modernius laivus, o svetimus - į senus. Jūrininkų profsąjungos griežtai stebi, kad laivų savininkai pernelyg nesižavėtų užsieniečių priėmimu.

“Gana dažnai tenka dirbti su įvairiais ES dokumentais, tačiau neprisimenu, kad ten būtų nurodyta laivų įgulas formuoti pagal tokias proporcijas”, - pasidalijo abejonėmis Seimo narys Vaclovas Stankevičius.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko R.Valčiuko nuomone, nereikėtų skubėti priimti pataisą, jeigu ji kelia tiek ginčų. “Iš ES reikia surinkti daugiau informacijos apie tai. Prieš pateikdami projektą svarstyti parlamentui, LJS ir laivų savininkai turi surasti kompromisinį variantą”, - teigė R.Valčiukas.

Pigybės grėsmė

Skubiai sušauktame LJS tarybos posėdyje nuspręsta imtis visų priemonių, kad šio pasiūlymo Seimas nepriimtų.

“Priešingu atveju ketiname kreiptis į Tarptautinę transportininkų federaciją (ITF) ir pasiūlyti Lietuvos vėliavą pripažinti “pigia”. Federacija turi didelės patirties, kaip kovoti su “pigių” vėliavų valstybių laivų savininkais. Jų laivai privalo turėti ITF kolektyvines sutartis, kur kvalifikuoto jūreivio tarifas - 1 300 dolerių. ITF inspektoriai labiau kontroliuoja laivus su “pigiomis” vėliavomis. Nemanau, kad tokia perspektyva patiktų laivų savininkų asociacijai”, - sakė ryžtingai nusiteikęs jūrininkų profsąjungos lyderis P.Bekėža.

Ketinimą pašalinti barjerus užsienio jūriniams kadrams LJS pirmininkas pavadino “antruoju bandymu sužlugdyti Lietuvos jūrininkus”, turėdamas galvoje žvejybos laivyno sunaikinimą, dėl kurio tūkstančiai jūrininkų liko be darbo. Šiandien nacionalinis laivynas gali suteikti darbo vietas 2 tūkst. jūrininkų, 6 tūkst. priversti dirbti antrųjų registrų ar “pigių” vėliavų užsienio laivuose. LJS taryba neabejoja, kad priėmus pataisą laivų savininkai nedelsdami pereis prie kontraktų sistemos, atleisdami ir tuos 2 tūkst. specialistų. Jauni ir vidutinio amžiaus jūrų karininkai dar gali rasti darbą užsienyje, o eiliniai jūrininkai, ypač pagyvenę, tokių galimybių neturi.

Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila taip pat mano, kad šios pataisos priėmimas - realus žingsnis kelyje į “pigią” vėliavą.

“Lietuvos laivybos kompanijų ryšys su savo šalimi ir taip vis silpnėja. Jos vis rečiau dalyvauja mūsų bendruose reikaluose. Ši pataisa atstums lietuvius nuo jūrų laivyno. Labiausiai nukentės jaunimas, kuris praras perspektyvas dirbti ir daryti karjerą”, - įsitikinęs V.Senčila.

V.Stankevičius susidarė nuomonę, jog kažkas norėjo patylomis prastumti šią pataisą prieš parlamentarų atostogas.

“Pareikalausiu nutraukti įstatymo projekto svarstymą Seime ir perkelti jo svarstymą į Klaipėdą. Tegul pasisako LJS, Kapitonų klubas, jūrinės mokymo įstaigos, kuriuos pataisa labiausiai palies. Nuo to ir turėjo pradėti Susisiekimo ministerija, neužtikrinusi viešumo ir skaidrumo rengiant įstatymo projektą”, - tvirtino V.Stankevičius.