LINK TVARUMO PASTŪMĖJO ĮSIPAREIGOJIMAS ŠEIMAI IR VAIKAMS
„Tvarumas yra vidinė vertybė, kuria vadovaudamiesi darome pasirinkimus. Iš to išplaukia visas gyvenimo būdas, net filosofija“, – sako Simona Lileikienė, maždaug prieš septynerius metus susidomėjusi tvarumo idėjomis, o dabar taikanti jas savo gyvenime ir žiniomis besidalijanti su kitais instagramo paskyroje „jaukutvaru“.
Atsirado rūpestis gamta
S. Lileikienė pasakoja, kad pirmieji jos žingsniai tvaraus gyvenimo link prasidėjo maždaug prieš septynerius metus.
„Tuo metu gyvenau Londone, sąmoningai ruošiausi kurti šeimą. Tad, manau, kad tai darė įtaką mano pasaulėžiūrai, – sako moteris. – Londone apskritai visko yra daug: idėjų, skirtingų žmonių, alternatyvų. Ten įsigijau ir savo pirmąjį daugkartinį puodelį, pagamintą iš perdirbtų vienkartinių, įpratau visada su savimi turėti gertuvę, daugkartinių maišelių. Žingsnelis po žingsnelio – žinios ir noras gyventi tvariau plėtėsi.“
Nusprendusi kurti šeimą, Simona pradėjo dar labiau savimi rūpintis – naudoti natūralesnes priemones, rinktis visko kuo daugiau iš gamtos, valgyti sveikatai palankesnį maistą, kiek įmanoma, vengti plastiko. Kaip pati sako, taip jau susiklostė, kad, rūpinantis savimi, atsirado rūpinimasis ir gamta – juk daugelis žmogaus sveikatai palankių dalykų ateina būtent iš gamtos.
„Na, ir paskutinis, bet tikriausiai dar negalutinis mano virsmas įvyko prieš kokius porą metų, kai jau turėjau vaikučius. Tada susimąsčiau: kas bus, kai dukros paaugs, koks tada bus pasaulis? Tai man suteikia labai daug motyvacijos šiandienos mano pasirinkimuose“, – pasakoja pašnekovė.
Šeima: Simona mano, kad vaikai tvarumo principų geriausiai mokosi iš artimųjų. / S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.
Investicija į ateitį
S. Lileikienė įsitikinusi: tvarumas – labai svarbus faktorius, lemiantis, kokia bus mūsų ateitis, kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai ir kitos kartos. Tvarumas lemia ne tik kokioje aplinkoje toliau gyvensime, bet ir kokios vertybės bus svarbios žmonėms. Tvarumas – kaip investicija: galbūt iš karto nematyti jokio pokyčio ar skirtumo, bet tai nulems, kas mūsų laukia ateityje.
Galutinis mano virsmas įvyko, kai jau turėjau vaikučius. Tada susimąsčiau: kas bus, kai dukros paaugs, koks tada bus pasaulis? Tai man suteikia labai daug motyvacijos šiandienos mano pasirinkimuose.
„Dabar tvarumo idėja mane nuolat lydi, tačiau manau, kad tvarumas neturėtų būti stabdys ar nuolatinis galvos skausmas, – svarsto Simona. – Aš toks pat žmogus, kaip ir visi. Aš stengiuosi. Būna, kad ir nepavyksta. Tikrai neretai tenka daryti kompromisų. Atsiranda mūsų namuose ir plastiko, ir vandens buteliukų nusiperkame, ir kavos vienkartiniame puodelyje. O kiek plastiko į namus atkeliauja su maistu!“
Vis dėlto yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi moters šeima. Atliekas rūšiuoja, stengiasi kuo dažniau naudoti daugkartinius maišelius, gertuves, puodelius. Nevengia įsigyti daiktų iš antrų rankų ir apskritai, prieš įsigydami naujų daiktų, labai apgalvoja. Prioritetą teikia daiktams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jei vis dėlto tai plastikinis daiktas, pagalvoja, ar jį naudos ilgai, kur jį dės, kai taps nebereikalingas.
Moteris nuolat stengiasi susiplanuoti šeimos savaitės meniu ir apsipirkimus, vengia švaistyti maistą. Jos įsitikinimu, apskritai tvarumas labai siejasi su sąmoningumu.
Šešerių ir dvejų metų dukras auginanti Simona sako apie tvarumą jau neretai pasišnekanti ir su vyresnėle: apie taršą, gamtą, daiktus ir vartojimą. Tačiau daugiausia siekianti, kad žinios ją pasiektų per pavyzdį, per tėvų įpročius, per šeimos vertybes.
Dermė: buityje puikiai tinka aplinkai nekenksmingos ir gražiai atrodančios medžiagos. / S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.
Principus taiko buityje
Norėdama dalytis savo žiniomis apie tvarų gyvenimą, Simona sukūrė instagramo paskyrą „jaukutvaru“, o tada – ir internetinę parduotuvę, kurioje prekiauja pačios patikrintais, patikimai ir buityje puikiai pritaikomais tvariais interjero elementais.
„Paskyra instagrame nėra parduotuvė. Mano tikslas – kad tai būtų vertingos ir įkvepiančios informacijos vieta, – sako pašnekovė. – Stengiuosi parodyti kuo daugiau savo kasdienybės. Juk už elektroninės parduotuvės esu aš – žmogus, kaip ir visi kiti. Įrašuose pateikiu informacijos, kuri, tikiuosi, įkvepia sekėjus pamatyti grožį aplink, pažvelgti į gamtą ir ją pamilti, rūpintis ir gamta, ir savimi, mėgautis gyvenimu tvariai.“
Pagrindiniai produktai, kurie žavi pačią tvaraus gyvenimo šalininkę, yra gaminami iš ypatingos medžiagos – kamštienos. „Man natūrali kamštiena visada patiko, bet kai sužinojau apie ją daugiau – tiesiog įsimylėjau! – sako Simona. – Ši medžiaga išgaunama visiškai nekenkiant medžiui, o kamštienos gaminiai pasižymi ypatingomis savybėmis, kurių negali atkartoti jokia dirbtinė medžiaga. Naudodama kamštienos padėkliukus ant stalo labiausiai džiaugiuosi jų itin lengva priežiūra, atsparumu, ilgaamžiškumu ir higiena. Kamštienoje nesikaupia jokios bakterijos, pelėsiai ar grybeliai, jos net nereikia niekaip specialiai valyti ar prižiūrėti!“
Iš kamštienos gaminami įvairaus dydžio ir dizaino padėkliukai stalui – lėkštėms ir puodeliams, taip pat padėklai, žvakidės.
S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.
Reikia laiko ir kantrybės
Kitas pašnekovai labai patinkantis produktas – stiklinės, pagamintos iš nebenaudojamų butelių. „Labai smagu suteikti dar vieną galimybę nebereikalingiems buteliams ir paversti juos gražiomis, stilingomis stiklinėmis, kurios dėl savo minimalistinio dizaino gali turėti daug panaudojimo būdų: stiklinė karštiems ir šaltiems gėrimams, stiklinė maistui serviruoti, vazelė, indelis susidėti kanceliarijos ar higienos priemonėms“, – sako Simona.
Dar vienas jos itin mėgstamas produktas – daugkartiniai maišeliai, pagaminti iš nedažytos ir nebalintos medvilnės ir kamštienos. Juos galima naudoti ir serviravimui, ir maistui, daiktams laikyti. Pavyzdžiui, dėl savo natūralios sudėties jie labai tinkami duonai laikyti. Tai pati geriausia duoninė – duona ilgai išlieka šviežia ir minkšta.
Tad ar galima sakyti, kad tvarumas – gyvenimo būdas? „Aš sakyčiau, kad tvarumas yra vidinė vertybė, kuria vadovaudamiesi darome pasirinkimus. Iš to išplaukia visas gyvenimo būdas, net filosofija, – sako Simona. – Taip, tvarumo principų laikymasis atneša pokyčių į mūsų gyvenimą. Parduotuvėse ne taip lengva išvengti plastiko – reikia tam iš anksto ruoštis, ieškoti alternatyvų arba eiti į specializuotas parduotuves. Daug apie ką tenka iš anksto pagalvoti, pavyzdžiui, kur nors einant nepamiršti pasiimti daugkartinio puodelio, maišelių, gertuvės.“
Tačiau kai tvarumas yra vertybė, pašnekovės įsitikinimu, viskas susidėlioja natūraliai. Žinoma, siekiant gyventi tvariau, tam gali prireikti laiko, ir nebūtinai tai bus paprasta.
S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.
Tvarūs įpročiai kasdienybėje
Išgirdus apie tvarumą, iš pradžių viskas gali atrodyti kiek per sudėtinga. Tai visiškai normalu. Tačiau nereikia daryti visko iš karto. Puiki strategija gali būti pradėti vos nuo vieno ar kelių naujų kasdienių įpročių. Peržvelkite šį sąrašą ir išsirinkite vieną naują įprotį, kurį išbandysite jau šiandien.
■ Nešiotis vandens daugkartinio naudojimo gertuvėje, kavinėje perkant kavos išsinešti – paprašyti supilti į savo daugkartinį puodelį. Galima įsigyti, kad viskas būtų kartu, – gertuvę / termosą.
■ Parduotuvėse, turguje prekes dėti į daugkartinius maišelius. Jų būna didelių, pirkinių maišelio tipo, ir mažų drobinių pavieniams produktams (vaisiams / daržovėms / riešutams).
■ Kuo dažniau gamintis patiems maistą į darbą ar išvykas, o perkant maistą išsinešti – paprašyti įdėti į savus indus.
■ Planuoti maistą. Tai ne tik palengvina kasdienybę, padeda sutaupyti pinigų, bet ir mažina maisto švaistymą.
■ Kompostuoti. Tai sumažina sąnaudas sąvartynuose, gerina dirvos kokybę.
■Atsisakyti arba labai atsakingai rinktis palmių aliejų. Didžiulė jo paklausa visame pasaulyje prisideda prie miškų naikinimo.
■Naudoti daugkartinius šiaudelius. Dabar jų galima rasti pagamintų iš įvairiausių tvarių medžiagų.
■ Naudoti daugkartines vaško drobeles vietoj plastikinės maisto plėvelės. Dėl savo gerųjų savybių jos puikiai tinka maistui ir dėl antibakterinio poveikio net padeda išlaikyti maistą šviežią ilgiau. Tinka susipakuoti maistą, kai valgoma ne namuose.
■ Naudoti kietąjį šampūną, muilą. Pilstoma kosmetika yra tvaresnis sprendimas nei įprasta, kaskart perkama naujoje plastiko pakuotėje.
■Naudoti ekologiškas valymo priemones, pagamintas iš aplinkai draugiškų medžiagų. Verta rinktis ir koncentratus, didesnes pakuotes arba pilstomas priemones, kad išvengtume didelio kiekio plastiko pakuočių.
■ Rūšiuoti. Taip mažiau plastiko ir kitų atliekų lieka tiesiog suirti dirvoje ir yra galimybė perdirbti tas medžiagas.
■Dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius, elektrinius paspirtukus, elektromobilius. Įprastą automobilį naudoti sąmoningai ir atsakingai dėl oro taršos ir degalų sunaudojimo.
■ Kuo mažiau sukurti naujos paklausos – stengtis naudoti daiktus iš antrų rankų, mainyti, skolintis, kai įmanoma.
■Rinktis maistą ir kitus produktus, kurie pagaminti čia pat, mūsų regione. Valgyti sezoninį maistą.
■ Rinktis daugiau augalinės kilmės produktų – mažiau vartoti mėsos, kiaušinių, pieno produktų. Tai didžiulės pramonės šakos, kurios smarkiai prisideda prie oro taršos ir išteklių eikvojimo.
■ Atkreipti dėmesį į skaitmeninį anglies pėdsaką. Nors daugelis žmonių perėjo prie skaitmeninių sąskaitų ir kitų komunikacijos formų, svarbu atsiminti, kad skaitmeniniai dalykai taip pat sukuria anglies pėdsaką. Aušinant serverius, tiekiant energiją įrenginiams ir gaminant naujas technologijas reikia didelių energijos sąnaudų ir yra išmetamas CO2. Taigi, pradžioje užtektų kiek įmanoma sumažinti debesies naudojimą, vaizdo įrašų srautinio perdavimo skaičių ir ne HD parinkčių pasirinkimą.
■ Patiems auginti bent kažkuriuos produktus maistui.
■ Taupyti vandenį, galima rinkti lietaus vandenį ir jį pernaudoti, panaudoti po virimo likusį vandenį augalams laistyti.
■ Sumažinti popieriaus vartojimą.
■ Gerai apgalvoti visus pirkinius ir kaip paskui tuos daiktus utilizuoti.
■ Skaityti etiketes. Žinodami kuo daugiau apie produktą (jo sudėtį, gamybos būdą ir vietą ir pan.) galime padaryti kuo sąmoningesnius sprendimus.
■Rinktis drabužius iš natūralių medžiagų. Jiems pagaminti reikia mažiau energijos nei sintetiniams pluoštams, todėl jie daro mažesnį poveikį aplinkai. Taip pat natūralias medžiagas lengviau perdirbti.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
2 komentarai -
4 komentarai -
DMN inf.2 komentarai
parmazonas