LITŲ LIKIMAS: DALIS TAPO METALO LAUŽU, DALIS SUDOMINO KOLEKCININKUS IR KŪRĖJUS

Litai, Lietuvai įsivedus eurą, virto makulatūra ir metalo laužu, bet vis dėlto ne visi. Dalis monetų ir banknotų, kuo toliau, tuo vertingesni, ir tampa preke ar meno objektu.

Prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje rinkoje cirkuliavo beveik 6 milijardai litų, daugiau metalinių nei popierinių. Aišku, didžioji dauguma jų jau iškeista. Vis dėlto arti pusės milijardo – dar nesugrįžusi į banką. Vien neiškeistų banknotų, skaičiuojama, dar likę maždaug 6 proc. nuo visų buvusių apyvartoje.

Dalis litų, o kolekcininkai sako, nemaža, nugulusi būtent pas juos. Kolekcininkų klubo vadovas sako – litai domina ir lietuvius, ir užsieniečius. Tačiau iškeistos kupiūros buvo sunaikintos.

„Banknotus iš principo mes visus sunaikinom, tiesiog perskaičiuodami – tokia yra sistema. Mes juos iš karto naikiname, o drožlės patenka į sąvartyną. Monetas, apdirbę specialiu aparatu, pardavėme metalo supirkėjams“, – paaiškino LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės sk. viršininkas Egidijus Paleckis.

Skaičiuojama, kad iš viso sunaikinta virš 1100 tonų monetų –  maždaug 4 Puntuko akmenys kartu sudėjus.

Apie litų likimą ir menininkus įkvėpusias kupiūras – Irmos Janauskaitės reportažas.