Lošėjams prašo apynasrio

Azartinių lošimų organizatoriams gresia atsidurti kontrolierių gniaužtuose. Uostamiesčio valdžiai įgriso, kad nė litas nuo milijoninio pelno nepapildo miesto biudžeto.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija pakvietė savivaldybes pritarti jos inicijuojamoms Azartinių lošimų įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus nuo kitų metų nebebūtų išduodami leidimai lošimams organizuoti tol, kol nebus atliktas išsamus jų veiklos auditas.

„Svarbu nustatyti, kokią įtaką azartiniai lošimai daro gyventojams, ar nukenčia klaipėdiečių šeimų piniginės“, – aiškino savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Asta Žižytė.

Ji įsitikinusi, kad miesto valdžia turi per mažai galių. Pagal dabar galiojančią tvarką miesto tarybos leidimas būtinas tik steigiant lošimo namus.

B kategorijos automatų salonai gali steigtis gavę Valstybinės lošimų priežiūros komisijos palaiminimą.

Specialistė apgailestavo, kad miestas ne tik neturi jokios naudos iš lošimų verslo, bet ir negali sužiūrėti visų norinčių pasistatyti lošimų automatus.

Šiuo metu mieste veikia 11 lošimo automatų salonų.

Vakar posėdžiavęs Strateginės plėtros komitetas pritarė inicijuojamoms įstatymo pataisoms, tačiau su sąlyga, kad lošimų organizatorių auditą finansuos pati asociacija, nes miesto biudžete tam pinigų nėra.

„Mūsų sprendimas jokių apčiuopiamų rezultatų dabar vis tiek neduos. Galutinį sprendimą priims Seimas“, – sakė komiteto pirmininkė Alina Velykienė.

Per praėjusius metus azartinių lošimų organizatoriai mokesčiais valstybės biudžetą papildė daugiau kaip milijardu litų.