Nusekęs Nemunas ir Kuršių marios, pusiasaliu pavirtusi Rusnės sala, pasikeitusi flora ir fauna. Toks apokaliptinis vaizdas gali laukti, jeigu Rusija įgyvendins savo planus Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę.

Ekologai sunerimę

Šiandien Nemano mieste (buvusioje Ragainėje) rengiami visuomeniniai klausymai apie vos už keliolikos kilometrų į pietryčius nuo jo planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės (BAE) projektą. Iki šiol nebuvo viešinama, nei kur galėtų būti statoma nauja elektrinė, nei koks bus jos pajėgumas ar techniniai veiklos duomenys.

Tačiau vienas iš Kaliningrado srities visuomeninės ekologinės organizacijos "Ekozaščita!" ("Ekogynyba!" – rus.) vadovų Vladimiras Slyvakas šiomis dienomis atskleidė nerimą keliančius rusų valdžios planus dėl BAE. Paaiškėjo, kad ji turėtų stovėti vos už keliolikos kilometrų nuo Lietuvos sienos, netoli tranzitinio dujotiekio, tarptautinio oro susisiekimo koridoriaus teritorijoje.

Tačiau didžiausią Lietuvos nerimą turėtų kelti tai, kad naujoji elektrinė turėtų būti gana galinga, o jos reaktoriams aušinti numatoma naudoti Nemuno vandenį. Tai gali iš pagrindų pakeisti ekologinę padėtį gamtosauginiu požiūriu labai jautriame šios upės žemupyje.

V.Slyvako pateiktoje schemoje nurodoma, kad rusų valdžia renkasi iš trijų vietų, kur galėtų būti pastatyta BAE. Viena aikštelių, netoli Malomožaisko gyvenvietės, laikoma prioritetine. Mat kitos turi šiokių tokių minusų: viena parinkta aikštelė yra pelkėtoje vietovėje, todėl ją pirmiausia reikėtų melioruoti, kita yra per toli nuo bet kokių vandens šaltinių.

Prioritetine laikoma aikštelė tėra vos už 12 km nuo Lietuvos sienos. Jeigu čia būtų pastatyta branduolinė elektrinė, jos 15 km vadinamoji stebėjimo arba saugumo zona kliudytų ir dalį Lietuvos. Į tą zoną įeitų ir Nemano miestas.

"Nerimą kelia ir tai, kad visos trys parinktos aikštelės yra netoli didelio dujotiekio, nutiesto iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Nuo būsimos elektrinės iki jo vos 3–6 km. Tokia kaimynystė gali neatitikti saugumo reikalavimų, keliamų atominei elektrinei", – tvirtino V.Slyvakas.

Lėktuvas viską sugriautų

Be to, visos trys alternatyvos yra tarptautinio oro susisiekimo koridoriaus ribose. "Virš tų vietų kasdien praskrenda dešimtys, šimtai didžiulių lėktuvų. Neduok Dieve, kokia nors tragedija", – nuogąstavo ekologijos aktyvistas.

Jis pasakojo, kad liepos 4 d. Kaliningrade vykstant Rusijos atominės energetikos agentūros "Rosatom" apskritojo stalo susirinkimui buvo užduotas klausimas, kas nutiktų, jei ant reaktoriaus nukristų didelis lėktuvas. Tai, pasak V.Slyvako, tradicinis aspektas, į kurį atsižvelgiama projektuojant atominius reaktorius visose pasaulio šalyse.

Bendrovės "Energoatom" direktoriaus pavaduotojas Sergejus Bojarkinas atsakė, kad jeigu ant reaktoriaus nukristų iki 20 t sveriantis lėktuvas, tuomet reaktorius atlaikytų. "Tačiau tai nedidelio, dažniausiai sportinio lėktuvo svoris. Keleiviniai sveria kur kas daugiau", – pabrėžė V.Slyvakas.

BAE vyriausiasis inžinierius Ivanas Grabelnikovas papasakojo, kad buvo modeliuojamas "Boeing-747" ("Jumbo") kritimas ant tokio tipo reaktorių, kokius numatoma statyti šioje elektrinėje. Pasak jo, dideliam oro laineriui nukritus ant tam tikro reaktoriaus konstrukcijos taško, reaktorius gali būti visiškai sugriautas.

"Vogs" vandenį iš Nemuno

Vienas judėjimo "Ekozaščita!" lyderių taip pat papasakojo, kaip turėtų būti aušinami BAE reaktoriai. Pasirodo, tam bus naudojamas Nemuno vanduo. Tiesa, netiesiogiai, bet iš... kur kas mažesnės Šešupės.

"Ne Nemunas įteka į Šešupę, o atvirkščiai, todėl norint Šešupę papildyti Nemuno vandeniu, reikia iškasti vieną ar kelis kanalus arba nutiesti vamzdžius. Tai ir planuojama padaryti", – sakė V.Slyvakas.

Anot jo, ketinama statyti du BAE reaktorius, gaminančius 2400 megavatų elektros energijos. Norint juos atvėsinti, reikės maždaug 2 kub. km vandens per metus. "Visų rytinėje Kaliningrado srities dalyje esančių upių, išskyrus Nemuną, vandens ištekliai – 2,5 kub. km per metus. Todėl bet kuriuo atveju vanduo turėtų būti imamas iš Nemuno", – nurodė ekologinio judėjimo aktyvistas.

Būtent todėl ir turėtų būti išrausti kanalai, skirti papildyti Šešupę vandeniu iš Nemuno. "Žodžiu, kaip sovietiniais laikais, "upes pasuksime į pietus", – liūdnai juokavo V.Slyvakas.

Grėsmė Klaipėdos uostui

Sumanymas naudoti Nemuno ir Šešupės vandenį, kuris paskui į upes bus grąžintas sušilęs maždaug šešiais laipsniais, pasak "Ekozaščita!" vadovo, kelia didžiulę grėsmę gamtai. "Lietuvoje Nemuno deltoje yra draustinis ir ES saugoma "Natura 2000" teritorija, kurios gali smarkiai nukentėti. Nuo vandens kiekio Nemune priklauso ir Kuršių marių padėtis", – sakė jis.

Be to, būtina išanalizuoti galimą projekto poveikį Klaipėdos uostui, kuriame gali nusekti vanduo. Tačiau tam dar būtini papildomi tyrimai.

Sovetske jau buvo surengtos kelios protesto akcijos prieš numatomą BAE statybą. Per jas daugiau kaip tūkstantis žmonių pasirašė kreipimąsi į Rusijos prezidentą ragindami nestatyti elektrinės.

V.Slyvakas tikino, jog "Rosatom" imasi įvairių priemonių, kad diskredituotų ekologinius judėjimus – rengiamos propagandinės akcijos, reportažai per vietos televiziją ir spaudoje, nukreipti prieš BAE statybos priešininkus. "Nepaisant to, vis daugiau srities žmonių supranta, kuo gali baigtis ši ekologinė beprotybė", – tvirtino aktyvistas.

Informacijos neteikia

Lietuvos valdžios atstovai teigia stebėsiantys galimą BAE statybą, teiksiantys savo pastabas, jeigu projektas išties kels grėsmę aplinkai ar žmonių saugumui. Šios dienos klausymuose Nemane dalyvaus Lietuvos konsulato Kaliningrade darbuotojas, kuris surinks ir perduos Vilniui visą įmanomą informaciją.

Kol kas tos informacijos nėra labai daug. Rusai nenoriai praneša apie savo planus dėl BAE statybos.

Pasak Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio, Lietuvai būtų labai svarbu gauti kuo išsamesnę informaciją apie būsimus BAE galingumus, technologijas, įskaitant ir tai, kaip bus aušinami reaktoriai. "Apie tai mums turi pranešti oficialūs Rusijos pareigūnai, tačiau kol kas jokios išsamesnės informacijos nepateikta. Yra tik preliminarus, nedidelis ir neišsamus poveikio aplinkai vertinimas, kuriuo bent dabar tikrai negalima kliautis, nes jame beveik nėra mus dominančios išsamios informacijos", – sakė jis.

Todėl V.Auglys kol kas nėra linkęs komentuoti neoficialių prielaidų, kad BAE tikrai kels ekologinę grėsmę Nemunui ir Lietuvai.

Specialistas sutiko, kad vanduo reaktoriams aušinti tikriausiai bus imamas iš Nemuno. "Tačiau dar neturime informacijos, kaip tas vanduo bus imamas, kiek jo bus paimama, kaip jis bus aušinamas prieš grąžinant į Nemuną. Kai gausime atsakymus į šiuos klausimus, galėsime tvirčiau pasakyti savo pastabas, ar tikrai tos technologijos pakenks Nemuno deltos, Kuršių marių ir kitoms aplink esančioms ekologinėms sistemoms", – sakė V.Auglys.

Gali nekreipti dėmesio

Lietuva, jeigu turės pastabų dėl BAE projekto, juos pateiks Rusijos pusei, tačiau ar rusai privalės į tas pastabas atsižvelgti?

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vyresnioji specialistė Jolanta Tumasaitė atkreipė dėmesį, kad valstybė, statanti atominę elektrinę, turi konsultuotis su kaimynėmis. Paprastai į pastabas atsižvelgiama.

Bet formaliai rusai gali ir nekreipti dėmesio į kaimynų priekaištus. "Galutinį sprendimą bet kuriuo atveju priima atominę elektrinę besirengianti statyti valstybė", – tvirtino J.Tumasaitė.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) irgi negalėtų priversti rusų atsižvelgti į pastabas. "TATENA neturi veto teisės ir negali uždrausti valstybei – narei ar kokiai nors kitai šaliai – statyti atominę elektrinę", – teigė J.Tumasaitė.

VATESI, kaip ir Aplinkos ministerija, kol kas nėra gavusi oficialių dokumentų, raštų ar informacijos apie planuojamą statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje.

Galima skųstis arbitražui

Vis dėlto V.Auglys įsitikinęs, kad Rusijos pusė neišvengs būtinybės atsižvelgti į gretimų valstybių priekaištus, jeigu jie bus reiškiami dėl BAE. "Formaliai gal ir galima sakyti, kad rusai gali statyti ką nori savo teritorijoje, per daug nesukdami galvos dėl to, kas ką pasakys. Bet faktiškai vargu ar tai įmanoma", – sakė jis.

V.Auglys priminė, kad ir kitos aplinkinės valstybės suinteresuotos, kokį poveikį BAE projektas turės aplinkosaugai. Jos irgi reikš savo pastabas.

Be to, turint galvoje Nemuno žemupyje esančius gamtos rezervatus, tarp jų ir "Natura 2000", Europos Komisija irgi turėtų akylai stebėti BAE projektą ir jį vertinti.

Galų gale, pasak V.Auglio, visuomet yra galimybė kreiptis į tarptautinį arbitražą, jeigu atominę elektrinę statanti valstybė nekreipia dėmesio į kaimynių pastabas.

Pareigūnas papasakojo geranoriško bendradarbiavimo šioje srityje pavyzdį. "Su atominę elektrinę Astravo rajone statyti planuojančiais baltarusiais jokių bėdų nėra. Jie siunčia mums visą reikalingą dokumentaciją ir laukia mūsų pastabų, į kurias ketina atsižvelgti projektuodami savo elektrinę", – sakė V.Auglys.

Vizualizacija
Įvertinimas: Rusijos ketinimus atominės elektrinės reaktoriams aušinti naudoti Nemuno vandenį šios šalies ekologai vadina beprotybe.

Iš preliminaraus BAE poveikio aplinkai vertinimo:

- Elektrinė būtų statoma rytinėje Kaliningrado srities Nemano rajono dalyje, 13 km į rytus nuo šio rajono centro. Šiaurėje už 10–12 km teka Nemunas, kuriuo eina Lietuvos ir Rusijos siena. Šiaurės rytuose už 5 km – Šešupė.

- Atominę elektrinę turėtų sudaryti du po 1200 megavatų blokai.

- Planuojama pirmą reaktorių pradėti eksploatuoti 2015 m.

- Eksploatacija truktų apie 50 metų.

- Atominė elektrinė aušinti naudotų Nemuno vandenį, kuris būtų tiekiamas vamzdynu. Prieš išleidžiant vandenį atgal į upę jis būtų vėsinamas aušintuvais.