Po Antrojo pasaulinio karo, pripažinus, kad vykusių ginkluotų konfliktų metu kultūros vertybėms padaroma didelė žala, 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje buvo priimta UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija.
Konvencijoje nustatyta, kad kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės (architektūros, dailės, istorijos paminklai, archeologinės vietovės, istorinės ar meninės vertės pastatai ir jų ansambliai, meno kūriniai, meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, mokslinės ar kitokios reikšmingos knygos, archyviniai dokumentai, muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir slėptuvės, skirtos kultūros vertybėms saugoti ginkluoto konflikto metu), ypač svarbios tautos kultūros paveldui, yra saugomos ir gerbiamos, neatsižvelgiant į jų kilmę ir nuosavybę. Hagos konvencijos įpareigojimai garantuoti vertybių apsaugą ir jas gerbti taikomi šalims, kurių teritorijoje jos yra, taip pat okupuojančioms ir kitoms ginkluotame konflikte dalyvaujančioms šalims.
Dauguma konvencijos nuostatų taikoma paskelbus karą ar kitokio ginkluoto konflikto atveju (net jei viena ar daugiau šalių karo padėties nepripažįsta). Tam tikros nuostatos, pvz., įsipareigojimas į karinius nuostatus ar instrukcijas įtraukti teisės normas, kurios užtikrintų Hagos konvencijos laikymąsi, – ir taikos metu.
Hagos konvencijos šalys įsipareigoja garantuoti kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių. T. y. nenaudoti vertybių, jų aplinkos kitiems tikslams, jeigu ginkluoto konflikto atveju jos galėtų būti sunaikintos ar apgadintos, nesiimti jokių piktavališkų veiksmų, uždrausti, užkirsti kelią arba nutraukti tokių vertybių vagystes, grobstymus, pasisavinimą arba vandalizmo aktus prieš jas, nerekvizuoti kitos šalies teritorijoje esančių kilnojamųjų kultūros vertybių, susilaikyti nuo bet kokių atsakomųjų baudžiamųjų veiksmų, jeigu dėl jų nukentėtų kultūros vertybės.
Konvencijoje numatyta ir speciali kultūros vertybių apsauga, garantuojanti jų neliečiamumą. Ji gali būti paskirta tam tikriems objektams, pvz., slėptuvėms, kuriose ginkluoto konflikto atveju saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, paminklų sankaupų centrams ir kt., jeigu jie gana toli nuo didelių pramoninių centrų arba svarbių karinių objektų, nenaudojami karo tikslams ir gali atlaikyti bombardavimą. Saugomi objektai turi būti registruojami specialiame Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos registre.
Lietuvoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija įsigaliojo 1992 m., o 1998 m. Seimas konvenciją ir pirmąjį jos protokolą ratifikavo, 2001 m. ratifikavo 1999 m. priimtą antrąjį Hagos konvencijos protokolą, kurio vienas svarbiausių principų – šalių įsipareigojimas taikos metu pasirengti, kad būtų užtikrinta kultūros vertybių apsauga nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių.
Konvencijos skiriamasis simbolis yra smaigaliu žemyn nukreipto baltos ir mėlynos spalvų skydo formos (skydas sudarytas iš ryškiai mėlynos spalvos kvadrato, kurio vienas kampas – skydo smaigalys, ant kurio yra ryškiai mėlynos spalvos trikampis, o abiejose mėlynų figūrų pusėse esančius plotus užpildo baltos spalvos trikampiai). Šio „Mėlynojo skydo“ ženklo tikslas – padaryti vertybes labiau matomas, atpažįstamas.
Lietuvos kultūros ministro 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu ženklinti Vyriausybės nurodytus objektus „Mėlynuoju skydu“ pavesta Kultūros paveldo departamentui (KPD). Pernai buvo paženklinti 254 objektai. Informacija apie paženklintus kultūros paveldo objektus ir jų fotofiksacija yra viešai skelbiama KPD interneto svetainės Atvirų duomenų portale: https://paveldas.maps.arcgis.com/apps/dashboards/d67844021a0c4e0282a04216bdd1a7d0.
Šiemet tęsiamos diskusijos dėl trijų Pasaulio paveldo objektų – Vilniaus istorinio centro (Vilniaus senamiesčio), Kuršių nerijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko) ir Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūra, 1919–1939, – ženklinimo. Kartu su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, atitinkamų savivaldybių administracijomis, už paveldo vertybių valdymą šių vertybių teritorijoje atsakingais vietų valdytojais (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kauno m. savivaldybe), atsižvelgus į organizacijos „The Blue Shield“ vadovų ir specialistų rekomendacijas, bus priimtas galutinis sprendimas dėl ženklų ir informacijos pateikimo techninio projekto, ženklų įrengimo vietų ir jų skaičiaus. Pagal patvirtintus techninius projektus, KPD organizuos šių trijų Pasaulio paveldo objektų-vietovių teritorijų ženklinimą.
Visi atskiri objektai, esantys šiuose Pasaulio paveldo objektuose-vietovėse, yra paženklinti: Vilniaus istorinio centro (Vilniaus senamiesčio) – 38 objektai; Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūra, 1919–1939, – aštuoniolika objektų ir Kuršių nerijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko) – trys objektai.
Naujausi komentarai