Pietuose ne tik turėtų pasirodyti saulė, bet ir vietomis (kur sniego mažiausiai) oras sušils net iki 9–11 laipsnių šilumos.
Vasario 28-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas yra 12,6 laipsnio šilumos (Druskininkai, 2017-02-28).
„Šio rekordo nesieksim, bet pietinis šalies pakraštys gali būti ganėtinai arti to. Taigi, po ilgo laikotarpio su buvusiais stipriais šalčiais laukiamas žiemos pabaigos „karštis“. Tuo pačiu su stipriu šilumos srautu iš pietvakarių, nuo šiaurės vakarinės Afrikos žemyno dalies, į mūsų regioną atslenka ir Sacharos dykumos dulkės. Dalis jų jau ir vakar ar šiandien pasiekė mūsų regioną. Taigi, šeštadienio diena nors ir bus šilta, bet oro kokybė turėtų pablogėti. Kvėpavimo problemų turintiems žmonėms vertėtų žinoti. Šalia to, dėl ore esančių kietųjų dalelių tekanti / besileidžianti Saulė gali būti rausvesnė nei įprastai, o dangus – balkšvesnis. P. S. kaip ir įprastai, atmosferos bei joje vykstančių procesų neišmanantys sąmokslo teorijų platintojai tikriausiai vėl pasakos, kad traktoriai masiškai važinėja po dykumą ir kelia dulkes arba, kad blogiukai iš lėktuvų barsto nuodus. Neužkibkite ant tų interpretacijų“, – mokslo svetainėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbė meteorologas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgė vasario mėnesio orų tendencijas.
„Štai ir priėjome vasario bei visos kalendorinės žiemos pabaigą. Vasaris beveik visur buvo sausesnis nei vidutiniškai. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 23 mm arba 55 proc. vasario mėn. kritulių normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 3–4 kartų“, – pranešė meteorologai.
Vasario 1–27 d. (iki šiandienos ryto) laikotarpiu daugiausia kritulių iškrito:
Kelmėje – 34,4 mm (96 proc. t. y. beveik pasiekta viso vasario mėnesio norma);
Rokiškyje – 33,8 mm (73 proc. mėnesio normos);
Jonavoje – 33,5 mm (84 proc.);
Jurbarke – 33 mm (85 proc.);
Zarasuose – 31,8 mm (78 proc.);
Pakruojyje – 30,5 mm (98 proc.);
Mažiausiai kritulių išmatuota dalyje pietrytinių ir vakarinių rajonų:
Varėnoje – 12 mm (28 proc. mėnesio normos);
Lazdijuose – 13,8 mm (38 proc.);
Druskininkuose – 14,2 mm (36 proc.);
Vilniuje – 14,8 mm (35 proc.);
Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 15 mm (25 proc.);
Alytuje – 15,3 mm (43 proc.).
„Remiantis dabartiniais skaičiavimais, savaitgalį ir naujos savaitės pirmoje pusėje kritulių iškris tik vietomis ir labai nedaug“, – pranešė specialistai.
Šeštadienio naktį be žymesnių kritulių. Kai kur rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, vietomis pragiedrėjus iki 5 laipsnių šalčio. Dieną kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose truputį palis. Pirmoje dienos pusėje vietomis rūkas. Rytą kai kur plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 4–9, pietiniuose rajonuose kai kur iki 11 laipsnių šilumos.
Sekmadienio dieną vietomis palis, vyraus nedidelis lietus. Naktį ir rytą daug kur rūkas, vietomis plikledis. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, 2–7 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 3–8, pietiniuose rajonuose kai kur iki 10 laipsnių šilumos.
Pirmadienio dieną vietomis nedideli krituliai. Naktį vietomis plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, dieną pereinantis į šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 2–7 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Vasario 27 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas iki 29 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 49 cm per parą, stebimas Šušvėje ties Josvainiais.
Upėse stebimas priekrantės ledas, kai kur susidariusi ištisinė ledo danga, vietomis stebimas ledas su properšomis, atotirpomis. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
Artimiausiomis dienomis sniego danga tirps intensyviau, upėse pradės kilti vandens lygis. Ledas taip pat tirps toliau, ant jo kaupsis sniego tirpsmo vanduo. Atsiras daugiau atotirpų, properšų.
Intensyvesnis sniego ir ledo tirpsmas labiau numatomas pietinėje šalies dalyje esančiuose upių baseinuose, kur galimas spartesnis nuotėkio padidėjimas. Vandens lygis pamažu kils, nors ledas toliau tirps vietoje, kai kur galimas ledo dangos pajudėjimas, lūžimas. Ledo judėjimo metu didelė ledo sangrūdų tikimybė.
Primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!
Kuršių marios užšalusios, ties Vente ledo storis 48 cm, ties Nida ledo storis 53 cm, ledo irimas 1 balas.
(be temos)
(be temos)