„Dėl to pats labai pergyvenu, nes jeigu imti be išimčių, neužilgo mano vaikams sueis aštuoniolika metų ir reikės apsispręsti dėl pilietybės. Sakau – jeigu mūsų valstybė galvoja, kad mes čia galime saviems mėtytis... Dar vienas iš faktorių, kuris nepadaro mūsų pačiais protingiausiais“, – šie krepšinio specialisto žodžiai yra pateikiami portale lrytas.lt patalpintoje citatoje.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog tokios Š. Jasikevičiaus abejonės dėl savo vaikų pilietybės išties neturi jokio pagrindo, o baimę dėl savo atžalų ateities pasirinkimo veikiausiai kelia nepakankamas domėjimasis Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais daugybinės pilietybės turėjimą.
Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei LR pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.
To paties straipsnio 11 punkte nustatyta, kad daugybinė pilietybė galima, jei asmuo gimdamas įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę – iki 18 metų, bet ne gimdamas.
Vertinant paties krepšinio specialisto pasisakymus, yra akivaizdu, jog abiem nepilnamečiams jo vaikams taikytina bent viena iš aukščiau paminėtų Pilietybės įstatymo nuostatų.
Tai reiškia, jog Š. Jasikevičiaus vaikai, kai jiems sueis aštuoniolika metų, neprivalės rinktis pilietybės ir išsaugos teisę į daugybinę – Lietuvos ir kitos užsienio valstybės – pilietybę.
Minėtoje publikacijoje taip pat primenamos krepšininkų Žydrūno Ilgausko ir Alvydo Pazdrazdžio pilietybės netekimo istorijos, kurias straipsnio kontekste bandoma sieti su Š. Jasikevičiaus vaikų situacija.
Migracijos departamentas primena, kad Ž. Ilgauskas ir A. Pazdrazdis kitos šalies pilietybę įgijo jau būdami pilnamečiais ir apie tai nepranešė nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad abiejų buvusių krepšininkų atvejai akivaizdžiai skiriasi ir nelogiška būtų lyginti juos su dabartine nepilnamečių Š. Jasikevičiaus vaikų situacija.
Naujausi komentarai