Tuo metu mokslininkas teigia, kad 8 mln. eurų įvertintos žalos aplinkai būtų buvę išvengta laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

„Labai didelė galimybė, kad pašalinant seklumą tarp dviejų gilumų srovė, tekėdama iš viršaus žemyn, patenka į pravalytą ar prakastą vietą ir dugnas su dugnu siekia susivienodinti (gyliu – BNS). Daugeliu atveju aš matau bėdą, kad matavimais užfiksuotas toks atvejis, kai upė pati pradėjo tvarkyti pradėtą darbą“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo direkcijos Laivybos skyriaus direktorius Aurelijus Rimas.

Komitetas posėdyje siekė nustatyti Nemuno valymo ar gilinimo metu direkcijos padarytus pažeidimus.

„Yra gilus (upės – BNS) ruožas, po to yra seklus, jį prakasi iki to reikiamo gylio, toliau gilu – nereikia to kasimo daryti. Tai toje prakastoje vagoje formuojasi srovės ir pati upė toje vagoje daro savo darbą, (...) nes specialiai gi niekas nekasė giliai. Upė natūraliu būdu tą gylį padidino (labiau – BNS) negu mes siekėm“, – BNS po posėdžio aiškino A. Rimas.

„Mūsų darbas yra su žemsiurbe tą seklią vietą pagilinti iki atitinkamo gylio ir tikrai nesiekėm viršyti leistinų normų“, – pridūrė jis.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas Laurynas Jukna teigė, kad žalos direkcija būtų išvengusi, jei būtų laikiusis aplinkosaugos reikalavimų – pasak jo, direkcija siekė išvalyti upės vagą iki 1,25 metro gylio, tačiau toks gylis yra maksimaliai leistinas.

„Valymo darbai reglamentuojami labai aiškiai – 75 centimetrai ir 50 centimetrų yra leistina paklaida. Tie 8 mln. eurų gaunasi todėl, kad žmonės siekia ne pasiekti 75 centimetrų ribą, o ima 1,25 metro (ribą – BNS), taip nepalikdami sau jokio manevro arba jokios erdvės suklydimui“, – komiteto posėdyje pabrėžė L. Jukna

„Visų šių dalykų būtų galima (...) išvengti, jeigu būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Kadangi jie buvo visiškai ignoruojami ir turbūt eilę metų, iš čia kyla 8 mln. eurų (žala – BNS), kurie tėra ledkalnio viršūnė“, – pridūrė mokslininkas.

BNS rašė, kad tyrimą atlikęs Aplinkos apsaugos departamentas neseniai nustatė, jog direkcija 2023–2024 metais atliko ne Nemuno vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir taip pažeidusi teisės aktus. Šių darbų žalą aplinkai departamnetas įvertino 8 mln. eurų.

Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone – tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės. Aplinkosaugininkai tyrimo medžiagą perdavė prokuratūrai.

Departamento užsakymu ekspertinį vertinimą atlikę Valstybinio mokslinio tyrimo instituto mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų zonose gerokai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.

Tuo metu Vidaus vandens kelių direkcija nesutiko su jo išvadomis ir žadėjo jas skųsti teismui.

Direkcijos valdyba praėjusią savaitę atšaukė iš pareigų jos vadovą Vladimirą Vinokurovą.