Ministerija žada diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose Pereiti į pagrindinį turinį

Ministerija žada diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, jog tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su visuomene bus diskutuojama dėl rusų kalbos, kaip užsienio kalbos, atsisakymo mokyklose.

Ministerija žada diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose
Ministerija žada diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Savo ruožtu valdančiųjų socialdemokratų atstovas parlamentiniame komitete Darius Jakavičius sako, kad rusų kalbos, kaip antrosios, šalies mokyklose galėtų būti atisakyta jau nuo 2026-ųjų rugsėjo.

„Dėl to dialogo, ar rusų kalbos atsisakyti, tai dabar stebime tendencijas ir tikrai svarstysime kartu tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su plačiąja visuomene apie to atsisakymą“, – LRT radijui trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Anot jo, mokyklose pastaraisiais metais stebimas pasirenkančiųjų mokytis rusų kalbą mažėjimas.

Vis dėlto, pasak J. Petkevičiaus, regionuose išlieka užsienio kalbos pasirinkimo problema. Jo teigimu, vis daugiau atsiranda vokiečių ir prancūzų kalbos specialistų, tačiau trūksta ispanų kalbos mokytojų.

Seimo narys D. Jakavičius teigė, kad reikia „pasinaudoti susidariusia geopolitine galimybe“ ir rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokyklose pakeisti kita Europos Sąjungos (ES) kalba. Jis šį klausimą teigė ketinantis iškelti ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

„Aš galvoju, kad tikrai reikia ieškoti sprendimo ir, pavyzdžiui, nuo kitų metų (2026-ųjų – BNS) rugsėjo pirmos dienos penktokams arba šeštokams, nes skirtingai vaikai renkasi šitą antrąją kalbą mūsų Lietuvos mokyklose, (...) tiesiog nebeleisti rinktis kaip antros kalbos rusų kalbos“, – LRT radijui sakė D. Jakavičius.

Viceministras tvirtino, kad pirmiausia reikėtų galvoti apie užsienio kalbų mokytojų perkvalifikavimą.

„Kas iš to, jeigu mes atsisakome rusų kalbos, bet neturime, kuo jos pakeisti? O vaikai pagal programas turi mokytis antrąją kalbą. Tai, žiūrint kompleksiškai, diskutuojant visuomenėje, apie šitą klausimą tikrai reikalingas visuotinis sprendimas“, – sakė J. Petkevičius.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste daug mokinių nori rinktis nebe rusų, o kitas kalbas, pavyzdžiui, ispanų, lenkų.

Ji pažymėjo, kad ministerija reaguoja į mokinių poreikius, pavyzdžiui, su Ispanijos ambasada pasirašytas memorandumas dėl pedagogų rengimo.

„Mes girdime visuomenės nuomonę (...) Tikrai diskutuosime, bet turime kompleksiškai šį sprendimą įgyvendinti, nes tai liečia ne tik, kad kalbos pasirinkimą, bet tai liečia ir pedagogus. Jeigu tikrai bus didesnis pasirinkimas kitų kalbų, mes turime užtikrinti, kad bus specialistų“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio žurnalistams sakė ministrė.

Pasak R. Popovienės, diskusijos apie rusų kalbos atsisakymą mokyklose tikrai nereiškia, kad bus diskutuojama apie rusiškų mokyklų uždarymą.

„Šiandien diskutuoti apie tai tikrai negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mums įpareigoja, taip pat ir Švietimo įstatymas, kad tautinių mažumų atstovams mes turime užtikrinti galimybes mokytis pagal jų tautinių mažumų ugdymo programas“, – teigė ji.

Tačiau, anot ministrės, ieškoma galimybių, kaip padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių šiose mokyklose.

„Valstybinės kalbos mokymasis yra privalomas, toliau moksleiviams studijuojant ir tikrai integracijai jis yra būtinas. (...) Mes ieškome galimybių, kad didintume lietuvių kalbos pamokas pradinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose“, – kalbėjo R. Popovienė.

Ministerijos BNS anksčiau pateiktais duomenimis, 2021–2022 mokslo metais rusų kalbą kaip antrąją rinkosi 76,4 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų, 2022–2023 mokslo metais – 68,4 proc., 2023–2024 – 54 proc., o 2024–2025 mokslo metais rusų kalbą buvo pasirinkę 43,5 proc. šeštokų.

Prieš dešimtmetį, 2014–2015 mokslo metais, šią kalbą rinkosi 81,7 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų.

Švietimo registrai, anot Švietimo ministerijos, rodo, kad 2024–2025 mokslo metais 108 Lietuvos mokyklose nebuvo šeštos klasės mokinių, besimokančių rusų kalbos kaip užsienio kalbos, nors dar metais anksčiau jose buvo šeštokų, pasirinkusių šią kalbą.

Ministerija pažymėjo, kad viduriniame ugdyme nuo 2024 metų privalomai pasirenkamų užsienio kalbų sąraše nebeliko rusų kalbos, o 2025 metais neberengiamas rusų – užsienio kalbos – valstybinis brandos egzaminas. Organizuojami tik pirmųjų užsienio kalbų valstybiniai brandos egzaminai: anglų, vokiečių, prancūzų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Ašiai

"Kas iš to, jei atsisakome rusų kalbos, o neturime kuo pakeisti". Kaip tai kas iš to, na nesimokys jokios antros užsienio kalbos, ir ką? Bent jau nesurusės ir nekalbės užaugę su imigrantais rusiškai ir neprisidės prie Lietuvos ruzinimo, t y. naikinimo. Viceminitre, negi neaišku? Kad tai karvei ruzkei ministrei nedašyla, senai supratau. O tu ko giriesi, kad per tris karo metus 20 % mažiau ruzkių k pasirinko? Latvijoje 100 % mažiau pasirinko. Ir ar čia ministerijos pastangom? Juk Vilnius prisiėmė atsakomybę ir išpašalvonino ruzų k mokymą, ir susidarė tie 20 proc. Ir ką reiškia 'pasirinko rusų k'? Šiaip dauguma 'pasirinkusiųjų' visai ne pasirinko, o jiems 'parinko' jų mokyklos iš vieno galimo pasirinkimo - ruzų kalbos... Ir kiek čia tų diskusijų gali būt, jau atsibodo, vėl diskutuos... Padiskutuoja ir viską palieka kaip nuo sovietų laikų likę. Turi būt taip - nuo rugsėjo ruzų-tuteišių mokyklose visos pamokos lietuviškai, o rusų k gali mokytis tik rusų tautybės mokiniai, o iš mokomų užsie
0
0
Visi komentarai (2)