Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įtaria, kad keliolika jo vadovaujamos ministerijos pareigūnų gali būti įsipainioję į korupcijos skandalą.
Įkliuvo buvęs parlamentaras
Vakar G.Steponavičius sakė, kad keliolika Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) tarnautojų galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
Anot ministro, du įtariami tarnautojai jau pasitraukė iš pareigų. Tačiau susikompromitavusių ŠMM darbuotojų pavardžių G.Steponavičius neatskleidė. Neoficialiomis žiniomis, minėti ŠMM pareigūnai – Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėjas Mindaugas Briedis ir to paties skyriaus vyriausiasis specialistas Renaldas Čiužas. G.Steponavičius dienraščiui atsisakė patvirtinti arba paneigti šią informaciją – esą iš savo postų pasitraukę tarnautojai suvokė savo nusižengimus, tad ministras nenori jų viešinti.
Beje, M.Briedis – Tėvynės sąjungos senbuvis. Jis 1996–2000 m. buvo Seimo nariu ir atstovavo konservatoriams Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Jei įtarimai pasitvirtins, jis bus pašalintas iš partijos.
Ranka ranką plauna
Anot ministro, piktnaudžiavimo modelis gana paprastas: ŠMM valdininkai ne konkurso būdu skirsto ES paramos lėšas, parengia sąlygas paramai gauti, kurios dažnai būna palankios tik vienai švietimo sektoriaus įstaigai. Ši įstaiga nelieka skolinga – kviečia paramą skyrusius valdininkus skaityti paskaitas ar rengti seminarus ir už tai moka solidžius honorarus.
G.Steponavičius teigia įtariantis ir korupcinius ryšius, tačiau pripažįsta, kad kol kas prie valdininkų galima prikibti tik dėl etikos – esą honorarų ėmimas iš įstaigos, kuriai tas pats valdininkas skyrė ES lėšas, su įstatymais neprasilenkia.
Du iš ŠMM pasitraukę tarnautojai gerokai papildė savo kišenes. Vienas jų iš ministerijai pavaldžių institucijų už paskaitas ir seminarus per pastaruosius trejus metus gavo apie 100 tūkst., kitas – apie 50 tūkst. litų.
Skirsto be konkursų
G.Steponavičius viešai pareiškė įžvelgiantis korupcijos požymių ES paramos skirstymo mechanizme. Jam ypač įtartinai atrodo pats lėšų skirstymo principas – iš 174,5 mln. litų, kuriuos ŠMM turėjo 2007–2013 m. paskirstyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programoms, tik 14,5 mln. litų (8 proc.) numatyta paskirstyti skelbiant konkursus. Likę 160 mln. litų numatyti planiniams projektams.
Ministras neslėpė, kad kandidatai gauti paramą ŠMM klerkų dažnai būdavo dirbtinai atsijojami. Esą būta atvejų, kai kriterijai gauti paramą buvo tiek sukonkretinti, kad į ją pretenduoti galėjo tik viena įstaiga.
Tačiau G.Steponavičius nemano, kad šis skandalas gali priversti Lietuvą grąžinti dalį ES paramos. "Skirstymas nekonkursiniu būdu – nebūtinai neteisėtas. Manau, kad konkursinis būdas yra efektyvesnis ir skaidresnis, ir tiek", – teigė politikas.
Žada atleidimų bangą
Ministras teigė, kad 2006–2008 m. per autorines sutartis ministerijos darbuotojams išmokėta 781 tūkst. litų.
Tokia tvarka pasipiktinęs G.Steponavičius žada masinius patikrinimus, tačiau kol kas nei į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nei į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją kreiptis nežada. Esą tai būtų daroma tik kritiniu atveju.
Švietimo ir mokslo ministras žada masinę ministerijai pavaldžių institucijų pertvarką. Tris iš aštuoniolikos įstaigų žadama reorganizuoti, o iš 900 ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbančių specialistų ketinama atleisti 200.
Saviems pinigų negaila
ŠMM atlikto patikrinimo duomenimis, daugelis ministerijai pavaldžių įstaigų itin dosniai žarstėsi pinigais autoriniams atlygiams už paskaitas ir seminarus. Nors bendrai tarp 18 institucijų praėjusiais metais skirtų asignavimų (beveik 1,05 mlrd. litų) honorarams skirta 9,43 proc., kai kurios institucijos kelissyk viršija šį vidurkį.
Bene labiausiai išsiskiria Profesinio mokymo metodikos centras. Ši įstaiga iš 1,33 mln. litų pernai gautų asignavimų net 894,4 tūkst. litų (67,22 proc.) skyrė honorarams. Nemažą dalį šios sumos – 382,6 tūkst. litų – išsidalijo su Profesinio mokymo metodikos centru darbo santykiais susiję asmenys.
Įspūdingi ir Studijų kokybės vertinimo centro bei Švietimo plėtotės centro duomenys. Šios dvi įstaigos honorarams pernai išleido po daugiau nei 30 proc. visų gautų asignavimų – 877,8 tūkst. ir 1,233 mln. litų.
Viena gausiausiai pernai finansuotų įstaigų – Pedagogų profesinės raidos centras – honorarams taip pat išleido kone trečdalį visų gautų asignavimų – per 3 mln. litų. Tiesa, su šia įstaiga darbo santykiais susiję paskaitų ir seminarų lektoriai išsidalijo palyginti nedidelę sumą – beveik 271 tūkst. litų.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras honorarams teskyrė 2,72 proc. pernai gautų asignavimų – 268,7 tūkst. litų. Tačiau daugiau nei pusę šios sumos (135,8 tūkst. litų) išsidalijo su šia įstaiga darbo santykiais susiję asmenys.
Naujausi komentarai