MIRUSIO J. MEKO DUKRA: KOKS GYVENIMAS, KOKIA KELIONĖ

Trečiadienį pasiekė liūdna žinia –  savo namuose eidamas 97-uosius Niujorke mirė žinomas menininkas, filmų kūrėjas Jonas Mekas.

Šio menininko gerbėjai ir draugai neslepia, kad pasaulis neteko didžio menininko. 

„Jam pavyko nugyventi ne tik vaisingą ir prasmingą, bet ir labai ilgą gyvenimą, duok, Dieve, kiekvienam iš mūsų. Ir lig gyvenimo galo jis buvo aktyvus, veiklus ir reikšmingas“, – pažymėjo publicistas Tomas Venclova.

Apie netektį socialiniame tinkle „Instagram“ prakalbo ir J. Meko dukra, aktorė ir režisierė Oona Mekas.

„Mano tėvas mirė anksti šį rytą. Tai nutiko tyliai ir ramiai, o mano brolis buvo šalia jo. Vėliau šį vakarą būsiu kartu ir pradėsiu su juo atsisveikinti, jo sielai išskrendant iš kūno, kuriame jis gyveno šiuos nuostabius 96 metus. Kokia kelionė. Koks gyvenimas. Taip didžiuojuosi būdama jo dukra, juk šioje planetoje dalijomės tiek daug bendro laiko“, – trečiadienį rašė tėvo netekusi moteris

Aktorė, pasidalijusi žaismingu nuotraukų koliažu, prisiminė, kad kažkas neseniai jai sakė, kad iš tikrųjų mes niekada nemirštame.

„Taip, kūnas miršta ir sugrįžta į žemę, bet mes toliau gyvename. Meilė ir šviesa yra amžina. Pastaraisiais metais, telefoninio pokalbio ar susitikimo pabaigoje Jonas visuomet sakydavo „laikykis“. Tad aš laikysiu tai arti savęs, kol gedėsiu. Visi laikykimės, toliau judėkime į priekį“, – rašė O. Mekas.

Bus laidojamas Lietuvoje

Trečiadienio rytą Niujorke miręs žinomas menininkas bus laidojamas Lietuvoje.

Kaip skelbė Lietuvos radijas, atsisveikinimas su J. Meku vyks šeštadienį Niujorke. Velionis bus kremuojamas.

Menininkas bus laidojamas Lietuvoje, šalia savo tėvų Biržų rajone, Semeniškiuose.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Mekas yra vienas žinomiausių XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.

Sausio pradžioje „The New York Times“ J. Mekas sakė pernelyg daug negalvojantis apie mirtį, nes Lietuvoje augo šalia dviejų kapinių ir todėl mirtį suvokia kaip įprastą dalyką.

„Tai labai normalus perėjimas. Kas yra už tos linijos, štai kur prasideda paslaptis, kur tampa įdomu“, – portalas nytimes.com cituoja J. Meką.

Vilniaus savivaldybė iš menininko yra įsigijusi Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekciją. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Iš Biržų rajono į Niujorką

1922 metų gruodžio 24 dieną Semeniškėse, Biržų rajone, gimęs J. Mekas daugiau nei 50 metų gyveno ir dirbo Niujorke. Būdamas 22-iejų, 1944-aisiais jis traukėsi į Vakarus, Vokietijoje, Elmshorne pateko į karo belaisvių stovyklą. Pasibaigus karui, perkeltas į vadinamąsias „dipukų“ stovyklas, 1946-1948 studijavo Mainzo universitete studijavo filosofiją ir romanistiką.

1949 m. pabaigoje kartu su broliu Adolfu emigravo į Jungtines Valstijas (JAV), apsistojo Niujorko Bruklino rajone, kur nufilmavo pirmuosius vaizdus iš savo ir kitų lietuvių emigrantų gyvenimo.

1954 metais kartu su broliu pradėjo leisti „Film Culture“ žurnalą, po ketverių metų Niujorko laikraštyje „Village Voice“ jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą „Movie Journal“.

J. Mekas pradėjo įvairius avangardinio kino festivalius, šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą, publikavo savo tekstus įvairiuose JAV žurnaluose, vėlesniais metais sukūrė vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų.

J. Mekas bendravo ir kūrė su daugybe JAV kultūros, populiariosios kultūros garsenybių – Andy Warholu, Johnu Lenonu, Yoko Ono, Salvadoru Dali, Jurgiu Mačiūnu. J. Meko filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose.

Niujorke pas jį stažavosi šiuo metu gerai žinomi Lietuvos kino režisieriai – Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis.

Kūrėjas 1995-aisiais yra pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2003-iaisiais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Jo gimtajame Semeliškių kaime 2017 metais atidengtas akmuo su skrybėle, skirtas paminėti menininko 95-metį.