MOKSLEIVIAI PALIEKA LIETUVĄ DĖL PRESTIŽINIO BRANDOS ATESTATO

Dauguma Lietuvos moksleivių jau pradėjo mokslo metus, tačiau dalis jų gyvena laukimu: užsienio šalyse įsikūrusiuose internatuose mokslo metai prasideda gerokai vėliau. Dėl prestižinio brandos atestato moksleiviai palieka Lietuvoje tėvus ir įprastą aplinką. "Kauno dienos" kalbinti išvykusieji sutaria: sąlygos mokytis svetur yra daug geresnės, tačiau namų ilgesys kamuoja kasdien.

Skirtinga motyvacija

Šiuolaikinių jaunuolių nebegąsdina savarankiškas gyvenimo būdas, todėl mokslams užsienyje ryžtasi vis jaunesni moksleiviai. Sesės Viltė ir Jonė Mikšaitės mokytis Anglijoje nusprendė dar būdamos septintokės. Jos teigia, kad šia šalimi susidomėjo dėl vyresniojo brolio, kuris ten rinkosi studijas. Tėvai palaikė merginų sprendimą, nes visada teikė prioritetą išsilavinimui, todėl jau po septintos klasės dvynės išvyko į Bristolį, "Clifton College" internatinę mokyklą.

"Su sese gyvenome šios mokyklos bendrabutyje. Pirmi metai mums buvo ypač sunkūs, nes reikėjo adaptuotis prie nepažįstamos kultūros, švietimo sistemos, maisto, naujų pažįstamų... Kai išvažiavome, dar buvome vaikai, todėl ir užaugti teko pačioms", – pasakojo Jonė. Antrindama sesei Viltė pridūrė: sunkumų kėlė ir anglų kalba, kurios tik atvykusios merginos dar toli gražu nemokėjo tobulai.

Su panašia problema susidūrė ir mokslus Čekijoje nusprendęs baigti būsimasis dvyliktokas Justinas Malinauskas, išvykęs į šią šalį po to, kai Lietuvoje baigė devynias klases.

Priimti tokį sprendimą paakino ir tėvai, kurie, matydami blėstančią sūnaus motyvaciją mokslams, kartu sutarė dėl būtinybės pakeisti aplinką.

Vaikinas neslepia iš pradžių jautęs kalbos barjerą – per pamokas buvo labai sunku išsakyti savo nuomonę, trūko gebėjimo dėlioti sudėtingesnės konstrukcijos sakinius. "Tačiau pritapti nebuvo labai sunku, nes man labai padėjo turimos rusų kalbos žinios. Mokykloje yra apie 40 proc. rusakalbių mokinių, todėl galėjome vieni kitus lengviau suprasti ne tik dėl kalbos, bet ir artimos kultūros", – tikino vaikinas.

Išvykęs į Čekiją J.Malinauskas pasirinko tarptautinę mokyklą "Carlsbad International School" Karlovi Varų kurorte, kurioje mokosi apie 27 skirtingų kultūrų moksleiviai. "Mokykla yra uždara ir tai reiškia, kad visi jos mokiniai (išskyrus tuos, kurie gyvena netoliese) gyvena joje, tokiu būdu sudaroma stipri bendruomenė. Atvykęs į ją buvau lygiai toks pats kaip ir kiti, nes mes turėjome galimybę būti pirmąja mokyklos mokinių laida", – pasakojo moksleivis.

Dėl tėvų skatinimo pasiryžti gyventi ir mokytis svetur nusprendė ir Akvilė Barzdžiūtė, 9-oje klasėje išvykusi į Vokietiją. Hiutenfeldo mieste ji pasirinko legendinę lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją, kuri yra vienintelė tokio pobūdžio mokykla Vakaruose.

"Mano tėčiui dėl darbų dažnai tekdavo važinėti į Vokietiją, kartais jis pasiimdavo ir mane, taigi būtent per tas keliones aš susižavėjau šia šalimi. Dėl to mokykloje kaip antrąją užsienio kalbą pasirinkau vokiečių, nes visuomet žinojau, kad norėsiu studijuoti Vokietijoje. Tačiau tėvai pradėjo skatinti mane vykti ten anksčiau, kad galėčiau priprasti prie kalbos ir vietinės kultūros", – teigė A.Barzdžiūtė.

Mergina pripažino, kad iš pradžių buvo labai baisu palikti namus ir persikelti gyventi svetur, tačiau jai labai padėjo ten besimokantys lietuviai.

Geresnės sąlygos mokslams

Išvykusieji neturi didelių priekaištų Lietuvos mokykloms, tačiau visi vieningai sutinka: užsienyje mokymosi kokybė tikrai aukštesnė ir dėl palankesnių sąlygų, ir dėl požiūrio į mokinį bei jo išsilavinimą.

"Lietuvoje yra normalu vienu metu mokyti apie 30 mokinių, Čekijos tarptautinėje mokykloje klasėse mokinių skaičius svyruoja nuo trijų iki maksimalaus vienuolikos vaikų klasėje. Taip mokytojas gali artimiau pažinti mokinį ir skirti jam daugiau laiko, o ir mokinys, gaunantis daugiau dėmesio, pradeda labiau stengtis", – pranašumus įžvelgė J.Malinauskas.

Vaikinas pridūrė, kad užsienyje moksleiviai per pamokas praleidžia daug laiko keliaudami, tyrinėdami, darydami kelių savaičių ilgio projektus ir patys rūpindamiesi įrankiais bei galvodami, kokiu būdu atlikti darbą. Taip jaunas žmogus geba mokytis ir kurti savarankiškai, darbus atlikdamas pats lengviau įsimena, supranta mokomą dalyką.

V.Mikšaitė pritarė J.Malinauskui: Lietuvoje mokiniams esą brukama per daug teorijos, o praktinio darbo yra labai nedaug, taip yra dėl mokymosi priemonių stokos. Jos sesuo pabrėžė, kad Lietuvos edukacinę sistemą gadina ir mokytojų neobjektyvumas vertinant mokinį, taip pat šalti tarpusavio santykiai, nes bendravimas su paaugliais reikalauja specifinių gebėjimų.

"Anglijoje mūsų mokyklos šūkis buvo "Be the best version of yourself" ("Būk geriausia savo paties versija") ir tai buvo matyti pačios švietimo įstaigos filosofijoje, kuri diegė ne tik mokslo žinias, bet ir užaugino mus kaip žmones. Mokytojai buvo tikri savo srities ekspertai, baigę Oksfordo arba Kembridžo universitetus, todėl galėjome visiškai jais pasitikėti", – pasakojo J.Mikšaitė.

Galimybės plėsti horizontą

Labai svarbus aspektas lyginant mokyklas gimtojoje šalyje ir užsienyje – popamokinė veikla.

J.Mikšaitė pastebėjo, kad jos mokykloje pamokos vyksta net šešias dienas per savaitę, kartais trunka net iki 18 val., tačiau visiems be išimčių yra privalomi popamokiniai užsiėmimai.

"Mokykla propaguoja aktyvų laisvalaikį, todėl negalėjome nesportuoti tam skirtu laiku, tiksliau, kas antrą dieną. Anglams labai svarbūs įvairūs renginiai – mūsų mokykla turėjo net atskirą teatrą, kuriame ruošdavome kasmečius miuziklus. Mūsų pasirodymų ateidavo pasižiūrėti ne tik tėvai, bet ir žymūs miesto žmonės. Anglai puikiai moka organizuoti įvairius šokių, dramos, muzikos vakarus, dainavimo konkursus, kuriuose dalyvauti yra privaloma kiekvienam moksleiviui", – apie mokyklos ypatumus pasakojo mergina.

A.Barzdžiūtei mokykloje Vokietijoje labiausiai patiko kultūriniai skirtumai, virtę pranašumais, pavyzdžiui, galimybė tobulinti užsienio kalbas. Vasario 16-osios gimnazijoje mokosi vos apie 200 mokinių, o lietuvių ir vokiečių pasiskirstymas ten yra daugmaž panašus. Mergina pripažįsta, kad artimesnių draugų ratą sudarė daugiau lietuviai, tačiau ir su vokiečių vaikais visi kartu buvo lyg viena didelė šeima.

Kurti tokią šiltą atmosferą padėjo ir mokyklos bendrabučiai, kurių gyventojai elgėsi itin draugiškai ir visada padėdavo ištikus bėdai. Juose gyvavo griežtos taisyklės, mokiniai visuomet žinojo, kuriuo metu keltis, kada eiti valgyti, ruošti pamokas, taigi jų gyventojai viską darydavo kartu. Tokia sistema padėjo lengviau susikoncentruoti ir mokslams.

Nepakeičiama patirtis

Visi pašnekovai tikina nesigailį pasirinkę mokyklas užsienyje ir skatina nebijoti išvykti svetur. "Nesigailiu dėl savo sprendimo, nors ir nesu dar baigęs mokyklos, tikimybė, kad mano nuomonė pasikeis, yra labai maža. Visiems užtikrintai rekomenduoju išbandyti save svetur, bent jau metams su įvairiomis siūlomomis mainų programomis", – tvirtino J.Malinauskas. Baigęs mokyklą vaikinas planuoja studijuoti kur nors Europoje, o galiausiai –  grįžti į Lietuvą.

Seserys Mikšaitės šiuo metu studijuoja Lietuvoje, tačiau taip pat ragina išdrįsti ir siekti kuo įmanoma geresnio išsilavinimo. Merginos akcentuoja, kad visko, ko jos išmoko užsienyje, niekada nebūtų išmokusios gyvendamos savo komforto zonoje Lietuvoje. Ir nors besimokydamos Anglijoje jos be galo ilgėdavosi savo šeimos ir draugų, tačiau žinios, kurias įgijo svetur, yra neįkainojamos. "Geras išsilavinimas sienų neturi, o šiais laikais internacionalumas yra didžiulė vertybė ir pranašumas", – teigė J.Mikšaitė.

Tiksli statistika nežinoma

Kiek šiuo metu LR piliečių yra išvykę į užsienį tik mokytis pagrindinio ugdymo mokyklose, Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra žinoma. Šalies bendrojo ugdymo mokyklos Švietimo informacinėje sistemoje yra deklaravusios, kad gyventi ir mokytis 2015–2016 mokslo metais į užsienį išvyko 1 841 mokinys, tačiau duomenų bazėse nenurodyta, kiek iš šių mokinių mokslus svetur pasirinko savo noru, o kiek – dėl priverstinės tėvų emigracijos.

Orientacinės kainos

Vasario 16-osios gimnazija: mokslas už metus kainuoja 1 800 eurų, antram vaikui – 900 eurų, trečiam vaikui mokslas nemokamas. Gyvenimas bendrabutyje su visu aprūpinimu kainuoja 480 eurų per mėnesį. Bendrabučio mokestis mokamas 11 mėnesių per metus.

"Carlsbad International School": mokslas internatinėje gimnazijoje už metus kainuoja 32 500 eurų (į kainą įtrauktos apgyvendinimo, maitinimo išlaidos, savaitgalio išvykos, visą parą dirbantis prižiūrėtojas). Vietiniams gyventojams, kurie gyvena namuose arba bent jau grįžta į namus savaitgaliais, mokestis mažesnis.

"Clifton College": mokslai už metus kainuoja 11 340 eurų (į kainą įskaičiuotas apgyvendinimas), moksleiviams, kurie bendrabutyje nakvoja keturias naktis per savaitę – 10 315 eurų, tik dieniniams moksleiviams – 7 670 eurų.

Privačios gimnazijos Lietuvoje: kaina už mokslo metus – 6000–14 500 eurų, mokesčiai už maistą, popamokinę veiklą, išvykas, galimybė likti mokykloje visą dieną paprastai skaičiuojami papildomai.