Mokyklose - šou verslo pamokos

Švietimo įstaigose uždarbiauja ir „Eurovizijos“ dalyviai, ir klounai

Į Klaipėdą atvykę ir per dieną keliose švietimo įstaigose prasisukę artistai prisišienauja šimtus litų.

Iš vaikų užsidirba ir dramos teatrų aktoriai, ir „Eurovizijos“ dalyviai, ir netgi artistai iš užsienio. Tačiau siekiantiems greitai pralobti žmonėms - jau nebe katino dienos. Anksčiau darželius ir mokyklas skandinęs duoneliautojų srautas mažėja. Pedagogai vis dažniau atsisako į švietimo įstaigas įsileisti „trali vali“ kultūros atstovus ir renkasi profesionalus.

Sujaudino kontrolierę

Šiuo metu apie tai Klaipėdoje daug diskutuojama. Savivaldybės Švietimo skyrius paprašė vaikų lopšelių-darželių bei mokyklų vadovus užpildyti anketas. Norima sužinoti, ar jie dažnai įsileidžia artistus, kokio meninio lygio siūlomos programos, kaip jas vertina tėvai.

Tyrimo rezultatai bus žinomi šio mėnesio viduryje.

Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė neslėpė, jog sujudėta gavus Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės laišką.

Kontrolierę sujaudino vienos mamos iš Panevėžio pasibaisėjimas, kad pedagogai savo prastą kultūrinį skonį primeta vaikams.

Norėdama išsiaiškinti padėtį šalyje, R.Šalaševičiūtė kreipėsi į savivaldybes. Kontrolierės įsitikinimu, žemo kultūrinio lygio mokamos pramogos pažeidžia vaiko teises.

Rodė fokusus

Kol vyksta tyrimas, „Klaipėda“ pasidomėjo, kas dedasi uostamiesčio švietimo įstaigose.

„Gabijos“ pagrindinės mokyklos mokytoja Tatjana Agurjanova sakė, jog fokusais yra smaginęs magas iš Danijos, o iš Kaliningrado srities atvykę artistai parodė spektaklį apie Aladino lempą. „Vaikams patiko“, - tikino pedagogė, pridūrusi, jog iš kiekvieno mokinio buvo renkama po du litus.

Naudos aritmetika - ir pirmokui įkandama. Pasak T.Agurjanovos, pasirodymą paprastai stebi apie 100 ar 120 vaikų. Vadinasi, vienoje mokykloje artistai uždirba 200-240 litų. Tačiau įprasta, kad atvykėliai per vieną dieną apsilanko keliose švietimo įstaigose. Tuomet uždarbis smarkiai šokteli.

Apskundė žvaigždes

Lietuvai atstovavę „Eurovizijoje“ Linas ir Simona Klaipėdoje daugiau uždirbo, nes rinko po 3 litus. „Žvaigždės prašėsi, mes jas įsileidome. Koncertą stebėjo gal 200 mokinių“, - įspūdžiais dalinosi I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė. Ji neslėpė, kad ne viskas žvaigždžių elgsenoje patikę. Mokytojai kažkodėl pasigedo pagarbos mokyklai. Taip pat ne džinsų ar kitokio kasdieniško garderobo, bet scenos drabužių. Dėl to Lino ir Simonos vadybininkui buvo pareikšta pastaba.

„Anksčiau artistų srautas buvo didesnis. Prašėsi ir magai, ir cirkininkai, ir nežinomi duetai su gėlėtais grupių pavadinimais. Dabar smarkiai sijojame. Per metus į mokyklą įsileidžiame tris ar keturis artistų kolektyvus. Jei tai nežinomi žmonės, prašome iš anksto supažindinti su programa“, - pasakojo direktorė.

Ji prisiminė, kaip vieną kartą juos nustebino organizacijos „Gyvenimo menas“ pasiūlymas pamokyti vaikus jogos. Sunerimę pedagogai skambino net į Vilnių, norėdami išsiaiškinti, ar tai ne šarlatanai. Pasirodo, ne. Dvi dienas vykusiais kūną, protą bei jausmus valdančiais seminarais mokiniai buvo patenkinti. Jiems nereikėjo mokėti nė cento.

Bijo „chaltūros“

Nenorėjusi viešinti savo pavardės mama sakė, kad artistus švietimo įstaigoje vertinanti kaip dvi medalio puses.

Tarkime, profesionalaus teatralo atliekama literatūrinė kompozicija - geras būdas praturtinti per pamokas dėstomas teorines tiesas. Be to, tėvai užsiėmę, o ir ne kiekviena šeima turi pinigų lankytis teatruose ar koncertuose. Du ar tris litus sukrapštyti, kad vaikas susimokėtų už spektaklį mokykloje, gali beveik visi.

Kita medalio pusė - bjauroka. Pedagogai ne visada vaikus apsaugo nuo vestuvinio lygio „chaltūros“ ar idiotiškos klounados. „Dabar mano duktė jau lanko mokyklą, bet darželyje yra visko pasitaikę. Įvairaus plauko duoneliautojų eilės stovėjo“, - sakė moteris.

Bet ko neįsileidžia

„Esame užkibę ant „trali vali“ atlikėjų kabliuko, bet tai buvo seniai“, - tikino lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Virginija Letukienė. „Mūsų skonis nėra iškreiptas, žemo kultūrinio lygio pasirodymų vaikams neprimetame“, - pridūrė pedagogė.

„Puriena“ yra meninės pakraipos ikimokyklinė įstaiga su dramos studija. Ne vienas darželinukų geriau pasirodytų scenoje nei vadinamieji „tralivalininkai“. Jausdami atsakomybę, pedagogai „filtruoja“ į įstaigą norinčius patekti kolektyvus.

Laukiami Klaipėdos dramos teatro, vaikų ir jaunimo teatro „Aušra“ ar iš sostinės „Lėlės“ teatro atkeliaujantys artistai. Vaikai mėgsta „Baltijos“ cirką, taip pat muzikuojančius mokinius iš uostamiesčio Vydūno vidurinės ar J.Kačinsko muzikos mokyklų.

„Su tėvų taryba nusprendėme, kad artistus įsileidžiame tik vieną kartą per mėnesį. Tai kainuoja 2-2,5 lito. Sunkiai gyvenančių šeimų atžaloms nereikia mokėti“, - tikino V.Letukienė.

Nenori pamokų

„Baikite juokus! Nei mums S.Nėrį deklamuojantis artistas rūpi, nei kiti klounai. Einame į salę dėl to, kad nereikėtų sėdėti pamokose“, - šaipėsi būrelis devintokų.

I.Simonaitytės mokyklos direktorė G.Skunčikienė patvirtino, jog tai - išties problema. Iš svetur atvykę artistai nori per dieną suspėti litų užsidirbti iškart keliose švietimo įstaigose. Prašo, kad jų pasirodymai vyktų pamokų metu. Po jų vargu ar daug žiūrovų į salę susirinks. O vaikai renkasi atrakcijas, nes daugumai tai smagiau už pamokas.

Pasak G.Skunčikienės, ne visos mokyklos leidžia koncertus ar spektaklius per pamokas. Artistų antplūdis sumažėjo dar ir todėl, kad mokyklos nebepasiduoda reikalavimui iš anksto garantuoti 100 ar 150 žiūrovų. „Pakabiname skelbimą, kas nori, tas perka bilietėlį“, - šyptelėjo pedagogė. Paskui jau rimtai pridūrė, kad reikėtų ne vien kaltinti pedagogus. Būtina pagalba. Meno kolektyvų sraute lengva pasiklysti. Mokykloms padėtų ekspertų rekomendacijos dėl švietimo įstaigoms siūlomų programų profesionalumo. Dabar tuo niekas neužsiima.