Moterų kalėjime – be kaltės įkalinti vaikai

Padariusios nusikaltimus motinos pačios pasmerkia savo kūdikius pirmą kartą Saulę išvysti per grotomis apkaltus langus.

Kali už tėvo nužudymą

„Niekada niekam neatiduočiau savo vaiko, – Aušra spaudė prie krūtinės sūnų, kuriam šiek tiek daugiau nei dveji.

„Pati auginsiu. Netrukus galėsiu kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo į laisvę, tikiuosi – išleis, kad galėčiau auginti vaikus pati. Su alkoholiu tikrai viskas baigta – neimsiu į burną“, – tikino jau kelerius metus Panevėžio pataisos namuose kalinti 31 metų moteris ir glostė sūneliui galvą.

Aušra nuteista už tėvo nužudymą. Ji turi ir 12 metų dukrą, kuri auga su močiute. Senolė vienintelė šeimoje negeria, tad jai ir patikėjo mergaitę. Gėrė ir tėvas, ir pati Aušra.

Apie savo vaikų tėvą nei ji, nei kitos kartu pataisos namuose auginančios mažylius moterys nekalba. Jų tarsi nėra ir niekada nebuvo.

Moterys nenoriai prisimena savo padarytus nusikaltimus. Aušra – nedidelė išimtis. Ji tarsi pasirengusi išpažinčiai. Kaip pati sako, – dėl vaikų. Žino, kad susitaikyti su tuo, ką padarė, negalės ir pati, nors dalį kaltės vis tik bando suversti pačiam tėvui, su kuriuo abu gėrė, susipyko, tada ir nužudė.

„Nuo alkoholio tiesiog pasiunti, – sakė Aušra. – Jis sumaišo protą. Bet tėvas buvo kaltas ir pats, nuolat kibdavo prie manęs, nervindavo“.

Pataisos namuose moteris lanko čia veikiantį Priklausomybių ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centrą. Išėjusi į laisvę ji ieškos Anoniminių alkoholikų draugijos. Taip žada.

Vaikų akys – liūdnos

Šiuo metu Panevėžio pataisos namuose drauge su mamomis auga devyni vaikai. Vyriausiajam – daugiau nei dveji, o mažiausiajam – vos trys savaitės.

Moterys gyvena po dvi – mažame kambaryje dvi lovos mamoms, dvi vaikams. Poilsio kambariai, virtuvė, kiemelis. Spintose – pilnos lentynos žaislų, su kuriais vaikai beveik nežaidžia – kur kas mieliau ant mamos rankų.

Vaikai – protingomis, tik labai liūdnomis akimis. Ypač didesnieji, tarsi suprastų savo ne itin linksmą gyvenimą. Jie čia bus tik iki trejų – gal nespės priprasti prie grotuotų langų, slogučio, kuris tvyro čia net ir krykštaujant vaikams.

Kita vertus, laimė, kad jie šiandien su mamomis, nes, kaip ten bebūtų, su mama vaikui geriausia.

Gėdijasi to, ką padarė

Kita mama ant kelių šokdino mergaitę. Mažajai metai ir keturi mėnesiai. Ji drovi, kaip ir mama. Už ką nuteista nesakė: „Man gėda dėl to, ką padariau“. Ji čia nežada užsibūti, skirta bausmė nėra didelė.

Dar kita ant rankų laikė nuolat bedante burna besišypsantį berniuką. Jam dar nėra nė metų. Jo mama nešė draugui į pataisos namus narkotikus, ją sučiupo ir nuteisė. Turi dar vieną vaikelį, kurį namuose augina nuteistosios mama.

Klaipėdoje mama laukia iš pataisos namų grįžtančios ir kitos nuteistosios, kuri čia augina savo dukrą, visai mažutę, gražią, it iš pieno plaukusiu veiduku. Dar vieną, vyresniąją, 21 metų moteris atidavė į vaikų namus. Kai grįš namo, sakė, augins pati abu vaikus, nes tėvo mažieji taip pat neturi. Jauna dviejų vaikų mama, kaip pati teigė, buvo nuteista už prekybą vogtais daiktais. Dar kito vaiko mama – pati vogė.

Savas istorijas turi visos moterys.

Eina melstis arba rūkyti

Pataisos namuose auginančios vaikus moterys gyvena atskirame korpuse. Viename aukšte –jos, kitame – medicinos punktas, stacionaras, kur gydomi apsirgę vaikai.

Čia negali užeiti kitos nuteistosios. Patalpos tvarkingos, švarios, tačiau ankštokos. Kambariai – kaip bendrabutyje, tik sienos išpuoštos pačių nuteistųjų darbais.

Kai vaikai užmiega, jos gali užsiimti rankdarbiais, žiūrėti televizorių, bendrauti su kitomis nuteistosiomis, melstis koplytėlėje, skaityti knygas. Arba eiti parūkyti į kiemelį, kuris iki spygliuotos tvoros apsodintas gėlėmis. Už jos – sargybinio bokštelis. Iš jo stebima teritorija, tvora – jei kartais moterys užmirštų savo motiniškus jausmus.

Smerkia už vaiko nužudymą

Panevėžio pataisos namuose moterų gyvenimas yra visiškai kitoks nei vyrų pataisos namuose. Čia tvarkingiau.

Moterų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkė Regina Stankevičienė sakė, kad dėl mėginimų perduoti nuteistosioms narkotikų ar telefonų darbuotojai turi daug problemų.

Kai lauknešėliai nepasiekia adresato, tiesiog verdamasi stiprios arbatos (čefyro), ar tiesiog kavos. Ją moterys perka teritorijoje esančioje parduotuvėje, iš savo sąskaitos, į kurią artimieji gali pervesti pinigų.

Moterys nesmerkia viena kitos už padarytus nusikaltimus. Nebent tai būtų vaiko nužudymas. Gali nužudyti tėvą, motiną, bet ne vaiką. Tai ir čia netoleruojama.

Toleranciją gali nusipirkti nebent pinigais – jei motiną žudikę kažkas iš laisvės gerai finansiškai remia, kitos nuteistosios užsimerkia prieš jos padarytą nusikaltimą – prie turtingosios visada atsiras draugių.

Pataisos namų gyventojos žiūri televizorių ir viską žino apie Almą Jonaitienę, kuri kaltinama nužudžiusi du savo vaikus.

Tačiau A.Jonaitienė, jeigu teismas ją pripažintų kalta ir skirtų bausmę iki gyvos galvos, čia neatvažiuotų. Aukščiausiąja šiuo metu Lietuvoje bausme nubausti asmenys kali Lukiškėse.

Visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje A.Jonaitienė tikriausiai būtų pirmoji moteris, nuteista iki gyvos galvos.

Šiuo metu Lukiškėse iki gyvos galvos kali 77 vyrai.