Per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu. Dabar Lietuvoje oficialiai gyvena 2,988 mln. žmonių, kaip nurodo Statistikos departamentas.

Visuomenė sensta

Dar pernai kovą per visuotinį surašymą gyventojų Lietuvoje, anot statistikų, buvo daugiau – 3 043 429 žmonės.

"Pasikeitė Lietuvos gyventojų struktūra: sumažėjo vaikų skaičius, darbingo amžiaus žmonių. Statistika liudija, kad šalies gyventojai sensta, didėja išlaikomų gyventojų skaičius", – apibendrino Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.

"Tačiau, kaip pastebime, pakilo gyventojų išsilavinimo lygis, daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. O atsivėrusios sienos skatina integracijos procesus, nes žmonės moka daugiau kalbų", – pridūrė V.Lapėnienė.

Emigravo šimtai tūkstančių

Per dešimtmetį nuo 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 proc., arba 440,6 tūkst.

Statistikos departamentas nurodo, kad gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.). Per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų. Atvykusiųjų į Lietuvą skaičius – 64,2 tūkst.

2011 m. gyventojų surašymas parodė, kad mieste gyveno du trečdaliai (2 031 200, arba 66,7 proc.) gyventojų, likusieji 33,3 proc. – kaime. Miesto gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų sumažėjo 12,9 proc., kaimo – 12,1 proc.

Didžiuosiuose šalies miestuose gyveno 40,2 proc. visų šalies gyventojų. Gyventojų sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose: Šiauliuose – 18,4 proc., Panevėžyje – 16,7 proc., Kaune – 16,6 proc., Klaipėdoje – 15,9 proc., Vilniuje – 3,3 proc.

Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, gyventojų pagausėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7 proc., Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 proc. Likusiose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo.

Vilniuje pernai pavasarį gyveno 535,6 tūkst. žmonių. Kaune – 316 tūkst., Klaipėdoje – 162,4 tūkst. gyventojų.

Katalikų sumažėjo

Be kita ko, Statistikos departamento atstovų teigimu, 2011 m. gyventojų surašymas parodė, kad Romos katalikais Lietuvoje save laiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų, jokiai religijai savęs nepriskiria 6 proc.

Per dešimtmetį katalikų dalis sumažėjo nuo 79 proc. iki 77,3 proc.

Pernai kovą vykdant surašymą stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 4,1 proc., sentikių – 0,8 proc. gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 proc.

Lietuvių padaugėjo

Pernai buvo surašyti 154 tautybių gyventojai. Paaiškėjo, kad lietuvių dalis Lietuvoje sudaro 84,2 proc., o lenkų ir rusų šalyje per dešimtmetį mažėjo.

Lenkai pernai sudarė 6,6 proc. gyventojų, rusai – 5,8 proc. Prieš 10 metų per surašymą lenkų dalis buvo 6,7 proc., rusų – 6,3 proc. Baltarusių dalis šalyje išlieka 1,2 proc.

Surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys gyventojai. Lietuvos piliečiai sudarė 99,3 proc. visų šalies gyventojų. Absoliuti dauguma šalies gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę.

Prognozuojama, kad per ateinančius du dešimtmečius Lietuvoje nebeliks nė 2,5 mln. gyventojų.

Lietuvos gyventojų pokytis nuo 1940 m. (mln. žmonių)

1940 m. – 2,925

1951 m. – 2,561

1959 m. – 2,711

1965 m. – 2,948

1973 m. – 3,234

1979 m. – 3,398

1989 m. – 3,69

2001 m. – 3,46

2011 m. – 3,043

2012 m. rugsėjis – 2,988