„Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje. Kaip jūs žinote, pastarasis Seimas, kuriame buvo daugiau liberalių jėgų, kurios pasisakė už tą radikalesnį sprendimo būdą, jie nepriėjo sprendimo dėl vienos paprastos praktinės priežasties – nerado tokios daugumos, kuri būtų leidusi įgyvendinti“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Viską parodys artimiausia ateitis, jei tas konsensusas atsiras, pavyzdžiui, artimo ryšio institutui, apie ką kalba dalis konservatorių, „valstiečiai“, dalis socialdemokratų, reiškia bus įteisintas artimo ryšio institutas. Tiesą sakant, geriau būtų apskritai priimti pagaliau kokį nors sprendimą, nes sprendimo nepriėmimas yra kaip savotiškas nepadarytas darbas, kuris kybo kaip Damoklo kardas virš galvos“, – kalbėjo jis.

Pasak prezidento, šiuo metu vis dar „lieka du atviri keliai“ kaip reglamentuoti partnerystę – priimti Civilinės sąjungos įstatymą arba įteisinti „artimą ryšį“.

BNS rašė, kad konservatoriaus Pauliaus Saudargo praėjusios kadencijos siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją, šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.

Tuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektas praėjusios kadencijos parlamente yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, bet teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.

„KT konstatavo dalykus, kurie turbūt ir neturėtų kelti abejonės nei pagal turinį, nei pagal formą, kad partnerystės institutas galioja tiek vienos lyties poroms, tiek ir skirtingos lyties poroms. Kol nebus priimtas atskiras įstatymas, tol tam tikri turtiniai klausimai, kurie dabar yra apibrėžti toje Civilinio kodekso vadinamojoje „Šeimos knygoje“, keletas straipsnių, kurie daugiausia reglamentuoja turtinius santykius, jie galios ne santuokoje gyvenančioms poroms“, – sakė prezidentas.

„Tai yra žingsnis į priekį reglamentuojant dalykus, kurių mes Seimo įstatymais niekaip nesugebėjome reglamentuoti, bet aš tikrai tam neprieštarauju ir aš gerbiu KT sprendimą“, – teigė jis.

BNS skelbė, kad KT ketvirtadienį konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Tuo pačiu sprendimu KT atvėrė kelią tiesiogiai taikyti Seimo prieš 24 metus priimtą Civilinio kodekso nuostatą dėl partnerystės, nelaukiant, kol bus priimtas atskiras ją reglamentuojantis įstatymas.

Kadangi prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta nuostata dėl partnerystės tik tarp vyro ir moters, KT šitaip leido registruoti lyčiai neutralius santykius. Tai galės būti daroma per teismus.