arba

Šią savaitę minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo iki 850 litų. Ar tai ką nors pakeis? Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, skurdo ir pajamų nelygybės tai tikrai nesumažins.

"Tai labai nereikšmingas dydis. Santykinė skurdo riba maždaug tokia ir yra – apie 800 litų. Bet žinome, kad žmonės gyvena šeimoje, namų ūkiuose, todėl tas padidėjimas bus nežymus", – sakė jis.

– Ar reikėtų dar didinti MMA?

– Čia pagrindinis kriterijus yra kainų augimas. Tuos žmones, kurie gauna minimalią algą, valstybė būtent ir turi saugoti. Todėl ji įsikiša ir MMA koreguoja. Bet problema ta, kad ketverius metus MMA nedidėjo. Per tą laikotarpį kainos augo ir ypač tokių prekių bei paslaugų, kurias vartoja žmonės su minimaliomis pajamomis. Taigi šis padidinimas – vėluojantis.

– Bet juk niekas netrukdo tartis su darbdaviu.

– Problema ir yra, kodėl MMA koreguojama valstybės? O todėl, kad tie, kurie dirba, nesugeba susiorganizuoti stiprių profsąjungų.

– Lietuvoje gaunančiųjų MMA procentas nepaprastai didelis. Tai neliudija, kad tie visi žmonės skursta?

– Tie skaičiai yra įvairiai interpretuojami. Apie 20 proc. gaunančiųjų MMA suskaičiuojama su tais, kurie dirba nevisą darbo dieną. Sunku kontroliuoti, ar jie taip įforminti, kad mažiau mokėtų mokesčių. Lietuvoje MMA gauna nekvalifikuoti darbuotojai. Tokių – apie 2 proc. Tiesa, nėra normalu, kad, tarkim, ieškomas automobilių remontininkas-šaltkalvis, bet jam tesiūloma minimali alga. Kodėl po to skundžiamasi, kad darbuotojo neranda ir sako, kad nėra norinčiųjų dirbti? Taigi uždirbančiųjų MMA yra daug dėl įvairių priežasčių.

– Šios Vyriausybės požiūrį į nedirbančiuosius ne taip seniai darsyk priminė premjero patarėjas Mindaugas Majauskas. Jis pasakė, kad jaunimas darbo vietą turi susikurti pats – esą tai ne valstybės rūpestis.

– Toks požiūris truputį ciniškas, bet tiesos yra. Mūsų universitetai išleidžia daug gabių jaunuolių, kai kurie jų pajėgūs kurti darbo vietas (jie tai ir daro), tačiau yra profesijų, kur tai daryti neįmanoma. Ką daryti virėjui arba mūrininkui? Dirbti atsitiktinius darbus išsiėmus verslo liudijimą? Visiškai nusišalinti nuo nedarbo problemos Vyriausybė negali.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė vadovaujasi tokia ekonomine doktrina, kad valstybei į šiuos reikalus nelabai reikėtų kištis. Esą ekonomika turi veikti, veikiant paklausos ir pasiūlos dėsniams, – pagal tai turėtų susitvarkyti ir susireguliuoti darbo rinka. Kaip ir kitos rinkos. Bet kitose šalyse net dešinieji taip kalbėti nedrįsta.

– Vieni prognozuoja, kad nedarbas augs, kiti – kad mažės. Kokia jūsų nuomonė?

– Kol kas nematau priežasčių situacijai blogėti. Tai leidžia manyti, kad nedarbas palaipsniui turėtų mažėti. Dalis žmonių išvažiuos, bet viskas priklausys nuo gyventojų pajamų augimo ir drąsos tas pajamas leisti. O jos nėra. Matome, kad indėliai toliau kaupiasi bankuose. Akivaizdu: žmonės nelabai pasitiki situacija, nes yra gąsdinami, kad bus krizė ir nedrįsta pinigų leisti.

Jei neleidžia pinigų, nekuriamos ir darbo vietos, įmonėms nereikia daugiau darbuotojų, nereikia daugiau prekių ar paslaugų. Svarbu, kad didėtų vidaus paklausa. Turtingesnieji dalį savo pajamų išleidžia ne šalies viduje, taigi dalis pinigų iškeliauja. O su mažas pajamas gaunančiais žmonėmis yra priešingai: kai auga jų pajamos, jos lieka šalyje. Ir būtent tas minimalios algos padidėjimas pirmiausiai nuplauks mūsų šalies verslininkams.

Dažnai girdime gąsdinimus apie antrą krizės bangą, apie nestabilumus euro zonoje. Bet, man regis, jų reikšmė pervertinama. Nurodoma eksporto reikšmė, bet kol kas prielaidų manyti, kad jis mažės, nėra. Juo labiau kad šioje srityje esame patyrę, mūsų verslininkai sugeba kautis tose rinkose ir pan. Taigi pesimistinių ženklų mažai. Tai leidžia kalbėti apie optimistines prognozes, apie nedarbo mažėjimą. Kiek jis mažės, didžiąja dalimi priklausys nuo vidaus vartojimo.