Generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas įvardijo, kada reikia būtinai praleisti spec. tarnybų automobilius.

– Kaip dažnai vairuotojai nepraleidžia policijos, greitosios pagalbos automobilių ir kitų specialiųjų tarnybų, kai šie važiuoja su įjungtais švyturėliais?

– Deja, tokių atvejų vis dar pasitaiko. Kasmet Lietuvoje įvyksta apie 10 eismo įvykių, kai vairuotojai nepraleidžia su švyturėliais važiuojančių specialiųjų tarnybų pareigūnų ar darbuotojų ir dėl to nukenčia žmonės.

Bendrai kalbantis su policijos pareigūnais, matyti, kad situacija nėra labai bloga. Vairuotojų kultūra keičiasi, vis dažniau specialusis transportas – kai įjungti švyturėliai ir garsinis signalas – būna praleidžiamas. Manau, kad situacija tikrai nėra bloga. Dažnai keliauju po Europą ir matau, kaip tai vyksta kitose šalyse. Sakyčiau, Lietuvoje situacija vis dar pakankamai gera.

Arūnas Paulauskas / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Kokiais atvejais privalu praleisti policiją, greitąją, gaisrinę, dujų tarnybą, kai šios važiuoja su įjungtais švyturėliais?

– Tuomet, kai yra įjungti mėlyni arba mėlyni ir raudoni šviesos signalai bei garsinė sirena. Tokiu atveju vairuotojai privalo praleisti specialųjį transportą. Taisyklės nenustato, ar reikia pasitraukti į dešinę, ar į kairę – vairuotojas turi įvertinti aplinkybes ir pasirinkti saugiausią sprendimą.

– O kodėl vairuotojai nepraleidžia? Piktybiškai, iš nežinojimo, pasimetimo, ar tiesiog nepamato? Kokie atvejai dažniausi?

– Manau, kad dauguma atvejų įvyksta dėl neatidumo – tiesiog nepastebi. Arba dėl pasimetimo. Ypač jei vairuotojas mažiau patyręs – išgirdus garsinius signalus ir pamačius švyturėlius, daug kas sutrinka.

Jei įrodoma, kad pareigūnai net nebandė įvertinti situacijos ir dėl to įvyko avarija – tikėtina, kad jie bus pripažinti kaltais.

Patarimas: pirmiausia – nedaryti staigių judesių, ramiai įvertinti situaciją ir tuomet priimti sprendimą – sustoti ar pasitraukti į dešinę (arba kairę), jei tai saugu. Kartais vienos ar dviejų sekundžių delsimas gali lemti, ar įvyks eismo įvykis, ar ne.

– Kartais pareigūnai per garsiakalbį prašo pasitraukti. Jei išgirdai tokį raginimą – ar tai jau reiškia, kad privalu reaguoti bet kokiu atveju?

– Žinoma. Tai papildoma priemonė, padedanti pareigūnams reguliuoti eismą. Kai susidaro spūstys, dauguma vairuotojų per galinio vaizdo veidrodėlius pamato artėjantį policijos ar greitosios automobilį ir supranta, per kur šis bando pravažiuoti. Tuomet vairuotojai bando sudaryti vadinamąjį „žalią koridorių“, kad specialusis transportas galėtų pravažiuoti.

– Vilniuje dažnai matome Vadovybės apsaugos tarnybos automobilius su saugomais asmenimis. Ar ir juos privalu praleisti, jei važiuoja tik su švyturėliais, bet be garsinio signalo?

– Galioja tos pačios taisyklės. Jei įjungti švyturėliai ir garsinis signalas – privalu praleisti. Dažnai naktį, kai eismas menkas ir nėra grėsmės saugumui, garsinis signalas nenaudojamas. Tačiau įvažiuojant į sankryžas ar kitas pavojingas vietas jis dažniausiai įjungiamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei vairuotojas piktybiškai nepraleidžia – ar jam gresia atsakomybė? Ar siunčiamos baudos?

– Tikrai taip – yra numatyta administracinė atsakomybė. Nors negaliu tiksliai pasakyti, kiek vairuotojų per metus nubaudžiama, tačiau kelioms dešimtims tikrai skiriamos baudos už piktybinį nepraleidimą.

– Ar yra buvę atvejų, kai specialiosios tarnybos pralaimėjo ginčus teismuose, nes jas nepraleido – nors, rodos, turėjo? Ką apie tai žinote?

– Taip, tokių atvejų yra buvę. Kiekvienas eismo įvykis vertinamas individualiai – nustatoma, kieno kaltė. Mokydami pareigūnus, pabrėžiame, kad švyturėliai ir garsinis signalas suteikia teisę pažeisti kai kurias Kelių eismo taisykles – viršyti greitį, važiuoti per raudoną šviesoforo signalą. Tačiau tai nesuteikia teisės rizikuoti kitų saugumu. Pareigūnas privalo įsitikinti, kad tokie veiksmai, pavyzdžiui, važiavimas per raudoną, nekelia grėsmės. Jei įrodoma, kad pareigūnai net nebandė įvertinti situacijos ir dėl to įvyko avarija – tikėtina, kad jie bus pripažinti kaltais.