NERAŠTINGUMAS

Neriama kilpa lietuvių kalbai

Vienas svarbiausių valstybingumo pagrindų - kalba - pavojuje. Kad Lietuvos sostinės Gedimino prospekte ar uostamiesčio Herkaus Manto gatvėje beveik nebeliko lietuviškų užrašų - tik vienas gąsdinančių simptomų. Anglų kalbai kasdien vis plačiau atveriamos mokslo ir valdžios institucijų durys.

Pavojaus ženklu tapo žinia, jog mūsų šalies ateitis bus neatsiejama su neraštingumu. Valstybės šventės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse - šalį sukrėtė faktas, kad beveik kas šeštas abiturientas neišlaikė lietuvių kalbos egzamino.

Kaltina mokyklą

Rašybos, skyrybos, kalbos kultūros valstybinio lietuvių kalbos egzamino (testo) užduotys tapo neįveikiamu išbandymu beveik pusantro šimto Klaipėdos abiturientų. Pernai neišlaikiusiųjų buvo bemaž pusšimčiu mažiau.

Dauguma dėl to kaltina mokyklą. „Kokios lietuvių kalbos galėjo išmokyti mano mokytoja, žodį „buhalteris“ rašiusi „buchalteris“? - šaipėsi vienas vaikinas. „Mokytojai per pamokas maukė kavą, bėgiojo pas stomatologą, lakstė į kursus. Tai, ką turėjo nemokamai išmokti mokykloje, vaikai buvo priversti už pinigus mokytis po pamokų“, - piktinosi vienos abiturientės motina.

Pedagogai priekaištauja jaunimui, kad neskaito knygų, o „paukščių kalba“ susirašinėdami internetu praranda ir šiaip atmestinai mokykloje įgytus raštingumo įgūdžius. Mokytojai taip pat smerkia ir valstybės politiką. „Ką manote apie dvikalbystės įteisinimą kai kuriose mūsų mokyklose? Kai, pavyzdžiui, istorija dėstoma angliškai? Net sovietmečiu to nebuvo. Kas atsakingas už tai, kad jaunimas kaip savaime suprantamą dalyką mato mirgėte mirgančias hotel, band, disco, party ir kitokias svetimybes?“ - piktinosi žinoma lituanistė.

Jaučiasi bejėgis

Viešieji užrašai, firmų vardai, prekių ženklai - irgi mūsų kultūros dalis. Kalbininkai metų metus suka galvas, kaip paskatinti verslininkus registruoti ne užsienietiškus, bet lietuviškus vardus.

„O ką aš galiu padaryti? Privalau dirbti pagal šalies įstatymus, kurie leidžia firmai įregistruoti užsienietišką pavadinimą“, - bejėgiškai skėsčiojo rankomis Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis kalbos tvarkytojas Jonas Kantautas. Kelis kartus primygtinai klausiamas, kaip vertina uostamiesčio viešąją kalbinę aplinką, valdininkas tiesiai neatsakė. Išsisuko, burbtelėdamas: „Taip pat, kaip visoje Lietuvoje“.

Nebeliko stuburo?

Pavaikščiojus Herkaus Manto gatve, sunku atsikratyti slogaus įspūdžio, jog tai - ne Lietuva - spindi sunkiai iššifruojamais svetimžodžiais pavadintos parduotuvės, biurai ir restoranai.

J.Kantautas guodėsi, jog Klaipėdoje jam vienam sunku dirbti - esą Vilnius ir Kaunas turi po kelis etatinius kalbos tvarkytojus. Visų darbų prisipažinęs nespėjantis aprėpti J.Kantautas didžiausią pavojų regi mumyse pačiuose. „Sovietmečiu prieš brukamą rusų kalbą sėkmingai atsilaikėme. O štai dabar anglų kalba sėkmingai šluoja lietuviškus žodžius. Nebeturime tvirto stuburo“, - apgailestavo kalbos tvarkytojas. Jis sakė negalįs užmiršti mokslininkų prognozės, esą viešajame gyvenime lietuvių kalba išsilaikys dar gal pusšimtį metų. Po to lietuviškai kalbėsime tik buityje, kitur įsigalės anglų kalba.

Mokosi iš reikalo

Dėl to, kad kas šeštas šalies abiturientas neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, kaltinamas ir Nacionalinis egzaminų centras. Tačiau jo direktorius Vidmantas Jurgaitis „Klaipėdai“ teigė nemanąs, kad egzaminas buvo ne abiturientų jėgoms. Panašiai egzaminą vertina ir Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas Albinas Drukteinis. Jo nuomone, dėl abiturientų nesėkmės mokytojai ar vadovėliai irgi mažiausiai kalti.

„Gimtosios kalbos mokėjimas nėra vien žmogaus kultūringumo rodiklis, tai kartu jo požiūris į pagrindines tautos vertybes“, - teigė A.Drukteinis. Pasak jo, yra kelios sąmoningumo pakopos mokantis gimtosios kalbos. Galima jos mokytis vien praktiniais sumetimais - norint įstoti į universitetą ar siekiant pareigų. Jei jos mokomės kaip vertybės, išsaugančios tautinį tapatumą, - praktiniai sumetimai yra antraeiliai.

„Bijau, kad vyrauja pirmosios pakopos sąmoningumas, ypač kalbant apie egzaminų situaciją. O ką kalbėti apie tiesiog bandančius laimę abiturientus? Mat ir menkiausias, bet teigiamas valstybinio egzamino balas stojant į aukštąsias mokyklas yra vertesnis už geriausią mokyklinio egzamino balą“, - padarė išvadą docentas.

Išvyks į Airiją

Išanalizavęs pastarųjų metų valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatus, A.Drukteinis įsitikino, kad tarp jaunimo lingvistinio, humanitarinio mąstymo prastėjimo tendencija yra ryški. Jo nuomone, tai lemia daug priežasčių. „Susiformavęs požiūris šeimose - juk jau kelinti metai mokyklas baigia prekybininkų, keliautojų vaikai. Galbūt tai, kas sava, nebeatrodo taip svarbu“, - kalbėjo docentas. Jo mintys tarsi aidu atsimušė į vieno abituriento pastebėjimą: „O kam man ta lietuvių kalba, jei geresnio gyvenimo ieškosiu Airijoje?“.

„Daugumas dedasi šviesuoliais, o lietuviškai rašo ir kalba bet kaip“, - dar 1933 metais dėl viešosios kalbos sielojosi Antanas Smetona, pridūręs, kad tai „rodo nedovanotiną visuomenei vadovaujančių žmonių apsileidimą“.

Abejingumo valstybingumo pagrindams letargas tebeleidžia šaknis ir XXI amžiuje. Neseniai Klaipėdos savivaldybėje rūpesčiais dalinosi A.Rubliovo pagrindinės mokyklos direktorius. Nė vienam iš uostamiesčio valdžios atstovų neužkliuvo, kodėl daug metų Lietuvoje gyvenantis valstybinės švietimo įstaigos vadovas nekalbėjo lietuviškai.

Kaimyninėse šalyse imamasi griežtų veiksmų. Praėjusį ketvirtadienį buvo atleistas Narvos miesto prestižinei mokyklai 16 metų vadovavęs direktorius, prastai kalbėjęs estiškai. Estijos valdžia nepabūgo tarptautinio skandalo.