Pirmasis jų surengtas prie Prezidentūros, vykstant Lietuvos ir Izraelio valstybių vadovų susitikimui.

Penkiolikos žmonių grupė S. Daukanto aikštėje mušdami tuščius puodus garsiai skandavo „Maisto Gazai“, „Stop okupacijai, stop genocidui“, o priešais juos buvo išdėlioti plakatai su užrašais „Nespauskit rankų suteptų krauju“, „Nenorime būti bendrininkais“, „#Sureikšminkim genocidą“.

„Lietuva yra šalis, kuri patyrė okupaciją ir po okupacijos atgavo nepriklausomybę bei laisvę. Todėl labai gėdinga, kad Lietuvos vyriausybė svetingai priima karo nusikaltėlį“, – BNS sakė Lietuvoje gyvenanti ir dirbanti 25-erių palestinietė Nura Al Mawed (Nūra Maved).

Pagrindinė protesto akcija – vakare

Vėliau pirmadienį nedidelė dalyvių akcija numatyta prie viešbučio „Grand Hotel Vilnius“, kuriame vyks Lietuvos–Izraelio ekonomikos, verslo ir mokslo forumas.

Vakare Vinco Kudirkos aikštėje planuojamas protestas „Leiskit Gazai gyventi“, smerkiantis Lietuvos politikų bendradarbiavimą su Izraelio atstovais bei reikalausiantis sankcijų ir ginklų embargo žydų valstybei – leidimas išduotas protestui iki 500 dalyvių.

„Gan veidmainiška, jeigu mes griežtai kritikuojame okupaciją, kurią vykdo Rusija prieš Ukrainą, tai norėtųsi tokios teisingos vertybinės pozicijos ir Izraelio atveju, kai yra vykdoma nelegali okupacija ir taip pat yra vykdomas genocidas“, – žurnalistams pirmadienį sakė žmogaus teisių aktyvistas 29-erių Ajus Jurgaitis.

„Neturėtų būti tokių valstybių vadovai priimami karališkai, spaudžiant rankas, su visomis oficialiomis ceremonijomis ir taip pat pasirašinėjant bendradarbiavimo sutartis, kai visos kitos valstybės, kurios atsižvelgia į savo piliečių, savo gyventojų poziciją (...) kalba apie nutraukimą tam tikrų santykių, boikotavimą, sankcijas“, – kalbėjo jis.

BNS skelbė, kad Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis per 21 mėnesį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ karą žuvo daugiau nei 60 tūkst. palestiniečių. Teigiama, kad moterys ir vaikai sudaro apie pusę žuvusiųjų.

Anot A. Jurgaičio šis skaičius gali būti dar didesnis, tačiau „gydytojai taip pat yra žudomi ir nebėra, kas suskaičiuotų iš tiesų, kiek yra žmonių nužudyta.“

Žydų valstybė savo veiksmus Gazos Ruože vadina atsaku į 2023 metų spalio 7 dienos kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį. Žydų valstybė ne kartą žadėjo sunaikinti šią kovotojų grupuotę.

„Mažiausia, ką galime padaryti“

N. Al Mawed nuomone, Lietuvoje auga palaikymas Palestinai, tačiau norėtųsi, jog stipresnę poziciją parodytų ir šalies vadovai.

„Tikiuosi, kad Lietuva palaikys Palestiną taip pat, kaip remia Ukrainą, nes esame dvi šalys, kovojančios su okupacija. Ir tikiuosi, kad Lietuva nutrauks ryšius su Izraeliu taip pat, kaip nutraukė ryšius su Rusija“, – BNS teigė mergina.

„Tikiuosi, kad Lietuva pasmerks ir pripažins, kas vyksta, nes tai yra mažiausia, ką galime padaryti“, – pridūrė ji.

Taip pat išreikšdami nepritarimą Izraelio veiksmas pirmadienį daugiau nei 25 žmogaus teisių, klimato, LGBTQ+ ir kitų pilietinių iniciatyvų organizacijos bei 115 visuomenės veikėjų išplatino kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę bei Užsienio reikalų ministeriją, reikalaudami nedelsiant įvesti tikslines sankcijas Izraelio vyriausybei ir karinėms struktūroms.

Tarp pasirašiusiųjų – valdančiųjų socialdemokratų atstovas Vytenis Andriukaitis, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių centras, aktorė, rašytoja, režisierė Elžbieta Latėnaitė, Vilniaus universiteto lektorė Ieva Koreivaitė.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Izraelio veiksmai Gazoje – civilių gyventojų žudymas, humanitarinės pagalbos blokada, bado naudojimas kaip karo taktika bei seksualinis smurtas – atitinka karo nusikaltimų ir net genocido požymius, kaip tai įvardija Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kuris jau yra išdavęs arešto orderius Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) ir buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui (Joavui Galantui).

Ragina sekti kitų šalių pavyzdžiu

Kreipimosi iniciatoriai akcentuoja, kad Lietuva yra ratifikavusi tarptautines konvencijas, įpareigojančias imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią genocidui ir karo nusikaltimams.

„Negalime likti nuošalyje, kai masiškai žudomi civiliai, badu marinami vaikai ir blokuojama humanitarinė pagalba. Lietuva privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Sankcijos yra mažiausia, ką galime padaryti“, – pranešime cituojamas kreipimąsi inicijavęs klimato teisingumo judėjimas „Fridays for Future Lietuva“.

Pasirašiusios organizacijos ir visuomenės veikėjai ragina Lietuvą pasekti Europos Sąjungos (ES) šalių narių pavyzdžiu ir nedelsiant įvesti tikslines sankcijas Izraelio vyriausybei bei karinėms struktūroms, atsakingoms už civilių gyventojų žudymą ir humanitarinės pagalbos teikimo blokavimą, ir visapusišką ginklų embargą Izraeliui bei Briuselyje pritarti ES ir Izraelio bendradarbiavimo susitarimo atšaukimui.

BNS rašė, kad Izraelio prezidento vizitas Lietuvoje vyksta tarptautinei bendruomenei vis garsiau kritikuojant humanitarinę krizę sukėlusią Izraelio kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

I. Herzogo vizitas Lietuvoje planuotas dar pernai, tačiau atidėtas Lietuvos pareigūnams tai argumentuojant įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose.

Pastarąjį kartą Izraelio prezidentas Lietuvoje lankėsi 2013 metais, tąkart šalyje viešėjo tuometinis šalies vadovas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas).