Vyriausybė vakar nusprendė, kad Seimui teikia visas inicijuotas Darbo kodekso pataisas dėl kai kurių darbo rinkos liberalizavimo principų. Teikiamos ir tos pataisos, kurios Trišalėje taryboje nesulaukė socialinių partnerių pritarimo.
Pasiūlė neatidėlioti
Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Vyriausybės pasiūlytoms pataisoms profsąjungos nenorėjo pritarti, nes kai kurie jų atstovai "turbūt ruošiasi rinkimams".
"Siūlau pritarti tam paketui, kurį pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Dar sykį noriu apgailestauti, kad, deja, profesinės sąjungos, galbūt dėl to, kad vadovai, bent jų dalis, dalyvauja rinkimuose, nelabai aktyviai ieškojo sutarimų ir sprendimų, ypač dėl tokių nuostatų, kurios tikrai reikalingos tam, kad būtų pasirūpinta bedarbiais. Mums, Vyriausybei, tenka didžiausia atsakomybė ir rūpestis pasiekti, kad verslas drąsiau kurtų naujas darbo vietas, ir aš siūlau šį paketą neatidėliojant siųsti į Seimą", – Vyriausybės posėdyje sakė A.Kubilius.
Profesinių sąjungų atstovai, protestuodami prieš sprendimą neįsiklausyti į socialinių partnerių poziciją, vakar prie Vyriausybės surengė piketą.
"Toks Vyriausybės elgesys – nepateisinamas ir pažeidžiantis esminius socialinio dialogo aspektus. Nesutikdami su siūlomais Darbo kodekso pakeitimais siekiant liberalizuoti darbo santykius, tęsiame protesto akcijas", – pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
Keičiamas atostogų skaičiavimas
Seimui nesiūloma tik nuostata, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai. Vyriausybės posėdyje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlė įtraukti ir šią nuostatą, kuri yra svarbi švietimo sektoriui, tačiau kiti ministrai su tuo nesutiko.
Seimui siūloma keisti atostogų trukmės skaičiavimą – ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmečių atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra 28 kalendorinės dienos.
Darbo kodekso pakeitimuose numatoma, kad darbdaviai privalėtų informuoti darbuotojus ne tik apie įmonės reorganizavimą, bet ir parduodami verslą ar jo dalį kitiems savininkams. Taip tikimasi užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams, kai rizikingi įsipareigojimai perduodami vienai įmonei, ji bankrutuoja, o darbuotojai atleidžiami be išeitinių kompensacijų.
Siūloma, kad darbuotojų įdarbinimo religinėje bendruomenėje atveju tikėjimas ar religija nebūtų laikoma diskriminacija. Pakeitimais atsisakoma patarnavimo sutarčių, darbuotojai privalės pradėti dirbti kitą dieną po to, kai sudaroma darbo sutartis. Darbo grafikai turės būti skelbiami prieš dvi savaites, nebent darbo taisyklėse numatoma kitaip, būtų atsisakyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žurnalų, darbo sutarčių registravimo žurnalų ir darbuotojų pažymėjimų.
Žadėjo padidinti minimalią algą
Trišalė taryba yra anksčiau nusprendusi, kad Vyriausybei bus teikiami tik tie Darbo kodekso straipsniai, dėl kurių socialiniai partneriai susitars. Tačiau sutarimo dėl daugumos Darbo kodekso pataisų taryboje nebuvo pasiekta.
Vyriausybė po diskusijų su Trišalės tarybos nariais sutiko minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nebesieti su darbo santykių liberalizavimu. Liberalesnių darbo santykių sutarta siekti, skatinant kolektyvines sutartis.
Vyriausybė siūlo nuo liepos didinti MMA 50 litų, iki 850 litų, o nuo kitų metų – dar 50 litų, iki 900 litų. Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai siūlo MMA didinti 100 litų jau nuo liepos.
Naujausi komentarai