Svetimoje žemėje

Nevilties byla

Galbūt rytoj Jav Floridos valstijoje bus pradėtas išankstinis narkotikų kontrabandos, gabentos Panamos balkeriu “Jalta”, bylos klausymas. Septyniolikos žmonių įgulai, tarp kurių – 11 Lietuvos jūrininkų, inkriminuojamas narkotikų gabenimas itin dideliu mastu.

Birželio 26 dieną Anglijos karinis laivas sulaikė “Jaltą” Karibų jūroje, už 400 jūrmylių nuo Sent Luisijos salos, kai iš Kolono uosto Panamoje jis plaukė remontuotis į Argentiną. Po vienuolika valandų trukusios laivo apžiūros aptikta 3,5 tonos kokaino už daugiau kaip 400 milijonų dolerių. Laivas, krovinys ir įgula buvo areštuoti bei palydėti į Tampos uostą Amerikoje, kurio kalėjimuose jūrininkai ir dabar sėdi.

Laiškas iš kalėjimo

Kaip viskas atsitiko, kaip įgula dalyvavo gabenant narkotikus? Šis klausimas labiausiai kankina nelaisvėje laikomų Lietuvos jūrininkų artimuosius. Jiems lieka tik tikėtis, jog tyrimas tai išaiškins, o Amerikos teisingumas nenuteis nekaltųjų. O tai, kad jie nekalti, tiesiog šaukte šaukia laiškas, kurį jūrininko žmona vakar gavo iš Amerikos kalėjimo. Jai leidus, spausdiname kai kurias ištraukas.

“Prieš “Jaltai” išplaukiant iš Kolono uosto Panamoje remontuotis į Argentiną, netikėtai išrašomas kapitono vyresnysis padėjėjas. Be jokių priežasčių. Į jo vietą atvežamas kolumbietis. Žinoma, visus tai labai nustebino. Po paros jūroje iš kambuzininko sužinojau, kad naktį paimsime krovinį. Suglumau: laivas supuvęs, triumų dangčiai neatsidaro, koks krovinys? 23.30 val. pažadino į budėjimą, nusileidau į mašinų skyrių. Vyresnysis mechanikas su kažkuo kalbasi telefonu, o paskui praneša, kad motoristus paima į denį. Klausiu, kas atsitiko. Jis atsako, kad mes čia nieko nesprendžiame, mūsų reikalas – vykdyti, ką pasakys. Po pusvalandžio sužinojau, kad prie laivo priplaukė valtys ir kad įgula į laivapriekį tempė maišus. Žinoma, visi suprato, kas ten gali būti, juolab kad tai atsitiko prie Kolumbijos krantų. Neturėjome išeities – arba šok už borto, arba gauk kulką į kaktą. Po to laive įsivyravo tyla, visi kaip apsiš..., sėdi kajutėse, niekas nebendrauja”, - rašė jūrininkas.

Toliau pasakojama, kaip vyko sulaikymas. Be Anglijos karinio laivo, jame dalyvavo JAV Pakrančių apsaugos kateriai ir kariniai sraigtasparniai. Su sulaikytaisiais nesiterliojo: į tualetą ar budėjimą vedė nukreipę automatus, į kajutes neleido. Visi miegojo kajutkompanijoje sėdėdami prie stalo, buvo su antrankiais, lyg nusikaltėliai. Taip visas 10 parų, kurias plaukė į Tampos uostą.

“Įsivaizduoju, kokią jie patyrė baimę ir pažeminimą. Vis dėlto tai geriau, negu būti palaidotam jūros dugne. Juk aišku, kad narkotikų verteivos nė vieno gyvo nebūtų palikę. Atokioje vietoje būtų perkrovę kokainą į kitą laivą, o surūdijusią “Jaltą” kartu su įgula nuskandinę, kad neliktų liudytojų. Niekas net nebūtų sužinojęs, kaip jie žuvo. Dabar bent žinome, kad gyvi”, - stengėsi neverkti jūrininko žmona.

Žmonės - sukaustyti

Supratę, kokį krovinį gabena, jūrininkai taip pat įtarė, kad jų gyvų nepaliks. Todėl areštą iš pradžių palaikė išgelbėjimu. Tačiau pasirodė, kad Amerikoje pergalę šventė ne suėmę narkotikų platintojus, bet jūrininkus.

“Kai mus nuvedė į krantą, amerikiečiai surengė šou su televizijos kameromis ir fotoaparatų blykstėmis. FTB darbuotojai juokiasi, pozuoja su mūsų gelbėjimosi ratais. O mums uždėjo antrankius, taip pat sukaustė kojas. Taip ir susodino į autobusą. Vėliau dar buvo šou su kalėjimais. Per parą pabuvojome penkiuose. Niekas taip ir nesuprato, kodėl kilnojo iš vieno į kitą. Antrą buvimo Amerikoje dieną nutempė į teismą, kur supažindino su advokatais ir pranešė, kuo esame kaltinami. Nelegaliu prasiskverbimu į JAV teritoriją siekiant platinti narkotikus”, - pasakojo jūrininkas.

Pasak jo, šį absurdišką kaltinimą (norint nupirkti tokią narkotikų partiją, Lietuvos gyventojai turėtų kiekvienam jūrininkui „sumesti“ dešimtis milijonų dolerių) įgulai pateikė FTB agentas, nors laivas buvo sulaikytas neutraliuose vandenyse ir plaukė, kaip paaiškėjo iš laivo dokumentų, visiškai į kitą pusę.

Vargšams “narkotikų platintojams” skyrė nemokamus, vadinamuosius socialinius advokatus, kurie ginamuosius guodžia tuo, jog už šį nusikaltimą geriausiu atveju gresia 15 metų kalėjimo. Jiems leidžiama retkarčiais rašyti laiškus ir skambinti namo, tačiau jūrininkai neturi pinigų net pašto ženklui nusipirkti. Pinigus, kaip ir asmeninius daiktus, konfiskavo dar laive.

Suimtuosius palaiko vietos kaliniai, vaišina sausainiais. Kameroje, kurioje laiško autorius sėdi su dviem įgulos nariais, yra 12 žmonių – meksikiečiai, kolumbiečiai, amerikiečiai. Pasivaikščioti veda kartą per savaitę, valgis – kalėjimų srėbalas. Kiti jūrininkai paskirstyti į kitus kalėjimus. Pastaruoju metu pas daugelį neateina net advokatai, kalbama, kad nėra vertėjų. Vasara, visi atostogauja.

Be kaltės kalti

FTB agentas, kuris tardė jūrininkus vos tik atvykus į JAV, suteikė jiems viltį: “Jūs esate pėstininkai, todėl mums nereikalingi, mums reikia stambios žuvies”. Tačiau, regis, kol jos nepagaus, ir jūrininkai tiks kaip narkotikų platintojai.

“Tikėjomės netgi, kad paliks kapitoną ir vyresnįjį padėjėją kolumbietį, o kitus deportuos. Kaip teigia gandai, mūsų laivybos kompanija dingo kartu su šeimininku. Tačiau vienas advokatas sakė, kad procesas gali trukti pusmetį ar net metus, kad čia apie mus neturi jokios informacijos. Kas jiems ją atsiųs? Štai ir sėdime be kaltės kalti Amerikos kalėjime”, - baigė laišką jūrininkas.

Situacija, kurioje atsidūrė Lietuvos jūrininkai, žinoma ir Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos ambasados JAV darbuotojai reguliariai susisiekia su Tampos uosto prokuroru. Pagal paskutinę iš ten gautą informaciją tyrimas užtęsiamas, teismas gali prasidėti ne anksčiau kaip spalį ar lapkritį. Informacija apie rugpjūčio 6, 7 dienomis pradėtą išankstinį teisminį klausymą kol kas nepatvirtinama, tačiau ir nepaneigiama.

Suprantama, niekas negali daryti įtakos tyrimui svetimoje šalyje. Tačiau galima kaip nors leisti jūrininkams suprasti, kad tėvynėje juos prisimena, kad nepaliko nelaimėje. Surinkti atsiliepimus advokatams, atsiųsti į kalėjimą knygų gimtąja kalba.

“Ką nors padarykite nelaimingų žmonių labui, juk toks likimas rytoj gali ištikti kitus jūrininkus”, - maldauja jūrininkų tėvai, žmonos ir vaikai. Tik jie nežino, kam skirti šias maldas.