– Kaip Birštono kurorto statusas formuoja savivaldybės prioritetus dirbant su bendruomenėmis?
– Kurorto statusas natūraliai kelia aukštesnius kokybės standartus tiek viešosioms erdvėms, tiek paslaugoms, tiek bendruomeninėms iniciatyvoms. Tai skatina bendruomenes ne tik rūpintis savo gyvenamąja aplinka, bet ir kurti pridėtinę vertę visam kurortui. Birštone bendruomenių veikla dažnai susipina su tuo, kuo kurortas yra atpažįstamas ir žinomas: sveikatinimu, gamta, kultūra, lėtesniu ir kokybiškesniu gyvenimo ritmu. Todėl ypač svarbios tampa sveikatinimo, fizinio aktyvumo skatinimo, kultūrinės, edukacinės veiklos, vietos tradicijų puoselėjimas ir iniciatyvos, kurios įdomios tiek gyventojams, tiek Birštono svečiams.
– Kaip pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp turistų poreikių ir vietos gyventojų interesų?
– Kurortui augant ir turistų srautams didėjant, natūralu, kad kartais kyla iššūkių ir dėl intensyvesnio judėjimo, daugiau automobilių ar žmonių. Tačiau mes siekiame, kad Birštonas išliktų patogus ir patrauklus tiek čia gyvenantiems žmonėms, tiek atvykstantiems svečiams. Mūsų užduotis gyventojų ir kurorto svečių lūkesčius suderinti taip, kad Birštonas augtų, bet neprarastų savo charakterio, žalumos, ramybės, jaukumo.
– Ar vietos gyventojai jaučiasi kurorto šeimininkais?
– Manau, kad taip. Tai atspindi jų rūpinimasis aplinka, dalyvavimas bendruomenių veikloje, noras prisidėti prie miesto puoselėjimo. Žinoma, kurortinė specifika reiškia ir tai, kad nemažai gyventojų vienaip ar kitaip susiję su paslaugų teikimu, tačiau tai nepaneigia jų santykio su Birštonu kaip su savo namais. Atvirkščiai – dažnai būtent tas šeimininkiškumo jausmas ir padeda kurti svetingą kurortą.
– Kaip bendruomenės prisideda prie kurorto įvaizdžio ir renginių?
– Bendruomenės organizuoja renginius, puoselėja vietos tradicijas, įgyvendina kultūrinius projektus, edukacijas, prisijungia prie miesto švenčių ir kitų iniciatyvų. Tokia veikla kuria autentišką Birštono veidą, stiprina vietos tapatybę ir leidžia svečiams geriau pažinti kurortą.
– Kokie sėkmingiausi bendruomeniniai projektai labiausiai pakeitė kurorto veidą?
– Nuo savo veiklos pradžios bendruomenės įgyvendino ne vieną reikšmingą projektą. Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių galima išskirti Nemajūnų bendruomenės santalkos veiklą. Jos dėka Nemajūnuose įkurtas Amatų centras ir išplėtotos edukacinės veiklos, tarp jų – dzūkiškų bandų edukacija, jau žinoma visoje Lietuvoje. Tai ne tik kulinarinis paveldas – tai gyva patirtis, kurią žmonės parsiveža kaip prisiminimą apie mūsų kraštą.
Svarbus ir Birštono vienkiemio bendruomenės įgyvendintas projektas, kurio metu įrengtas Birštono vienkiemio parkas. Jis tapo mėgstama vieta gyventojams susitiki, poilsiui, renginiams ir aktyviam laisvalaikiui.
Bendradarbiaudama su partneriais, Birštono kurorto bendruomenė Dainų kalnelio erdvėje šiuolaikinėmis priemonėmis prakalbino medžio skulptūras – nuskenavus QR kodą, suskamba liaudies dainos. Tai gražus pavyzdys, kaip bendruomeniškumas gali būti siejamas ir su kultūros paveldo aktualizavimu.
Svarbios ir kitų bendruomenių iniciatyvos: Matiešionių ir Siponių krašto, Škėvonių bendruomenės įgyvendino sveikatinimo, kultūrinius, krašto ir tradicijų pažinimo projektus, gyvenamosios aplinkos gerinimo iniciatyvas, organizavo konferencijas, talkas ir bendruomenę telkiančias veiklas.
– Ar mažinama atskirtis tarp miesto centro ir atokesnių vietovių?
– Taip, tam skiriame nemažai dėmesio. Renginiai, kultūrinės veiklos ir įvairios iniciatyvos organizuojamos ne tik miesto centre, bet ir kitose savivaldybės vietovėse. Taip stiprinami ryšiai tarp skirtingų teritorijų, sudaromos galimybės gyventojams įsitraukti į bendras veiklas, renginius, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Bendradarbiauja ir pačios bendruomenės, žmonės važiuoja vieni pas kitus, pristato savo paruoštus spektaklius, kitas programas.
Kurorto ateitis priklauso ne tik nuo investicijų ar infrastruktūros, bet ir nuo žmonių, kurie čia gyvena, kuria, buriasi ir jaučia atsakomybę už savo kraštą.
– Kokias priemones taikote bendruomenėms skatinti?
– Kasmet finansiškai remiame bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas: skiriame tikslinį finansavimą jų projektams. Šios lėšos padeda įgyvendinti vietos iniciatyvas, organizuoti renginius, stiprinti bendruomenių veiklą ir materialinę bazę, išlaikyti patalpas. Tai labai svarbu, nes net ir gražiausia idėja dažnai prasideda nuo paprastų, bet būtinų dalykų: erdvės susitikti, priemonių renginiui, galimybės įgyvendinti nedidelį, bet žmonėms reikalingą projektą.
Nors bendruomenės turi savo patalpas, jos gali naudotis ir įvairiomis kitomis savivaldybės erdvėmis. Birštone veikia bendruomenės namai, ir jie nėra vien pastatas – tai vieta, kur susitinka skirtingos kartos, aptariami rūpesčiai, gimsta naujos idėjos ir iniciatyvos.
Pernai iš Birštono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansavome keturiolika bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, įstaigų paruoštų projektų, skirtų bendruomenės fiziniam aktyvumui skatinti, sveikai gyvensenai ugdyti, pirmosios pagalbos mokymams, psichologinei sveikatai stiprinti, vaikų ir jaunimo sveikatos bei kitoms iniciatyvoms.
Šiais metais priėmėme sprendimą Birštono nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių vadovams skirti premijas. Norime juos dar labiau paskatinti už jų neatlygintiną veiklą, atsakingą vadovavimą, žmonių telkimą, pilietinį aktyvumą. Dažnai tai žmonės, kurie pirmieji ateina atrakinti salės, paskutiniai išeina po renginio ir dar pakeliui pasirūpina, jeigu kam nors reikia pagalbos. Tokį darbą būtina pastebėti.
Įgyvendiname ir Dalyvaujamąjį biudžetą – gyventojai gali teikti idėjas, siūlyti projektus ir balsuoti už jiems svarbiausius ar labiausiai patinkančius. Tai stiprina žmonių įsitraukimą ir atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką. Vytauto Jurgio Meškos parke jau atidaryta šiuolaikiška jaunimo erdvė – stiklinis kupolas su lauko terasomis, įrengtas pėsčiųjų takas, o autobusų stotelėje – laukimo paviljonas. Tai labai konkretūs pavyzdžiai, kai gyventojų pasiūlytos idėjos tampa realiais pokyčiais mieste.
Džiaugiuosi, kad įgyvendinti Dalyvaujamąjį biudžetą turi galimybę ir Birštono gimnazijos mokiniai. Praėjusiais metais jo lėšomis gimnazistai įsirengė naują laisvalaikio erdvę. Taip jaunimas praktiškai pamato, kad sprendimai neprasideda kur nors toli – jie gali prasidėti nuo jų pačių idėjos.
– Kaip veikia grįžtamasis ryšys tarp savivaldybės ir gyventojų?
– Savivaldybei gyventojų nuomonė visada buvo svarbi. Bendraujame nuolat: organizuojame susitikimus su bendruomenių pirmininkais, nariais ir kitais gyventojais, dalyvaujame bendruomenių renginiuose, tiesiogiai susitinkame su žmonėmis ir aptariame jiems aktualius klausimus. Kasmet randame laiko apsilankyti bendruomenėse, išgirsti jų lūkesčius, problemas, pasiūlymus. Tokie susitikimai nėra formalumas – dažnai būtent juose išgirstame labai praktiškus klausimus: dėl kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių, renginių, susisiekimo ar saugumo. Svarbiausia, kad aktyvūs gyventojai dalyvauja, kalba, siūlo, o į jų pastebėjimus ir idėjas stengiamės įsiklausyti. Manau, kad geriausi sprendimai dažnai prasideda nuo paprasto pokalbio – kai žmogus pasako, kas jam kasdien trukdo arba ko jo gyvenamojoje vietoje labiausiai trūksta.
– Kiek bendruomenių šiuo metu veikia savivaldybės teritorijoje?
– Šiuo metu Birštono savivaldybėje veikia šešios bendruomenės: Birštono vienkiemio, Nemajūnų bendruomenės santalkos, Škėvonių, Birštono kurorto, Siponių ir Matiešionių krašto. Kiekviena jų yra svarbi ne tik savo teritorijoje, bet ir bendram savivaldybės gyvenimui. Tai nėra tik formalios organizacijos, o žmonės, kurie geriausiai jaučia savo vietovės pulsą, mato jos poreikius ir dažnai pirmieji pasiūlo labai konkrečius sprendimus.
– Kaip vertinate bendruomenių įsitraukimą į sprendimų priėmimą?
– Dauguma bendruomenių Birštone yra aktyvios ir įsitraukusios. Jų nariai dalyvauja susitikimuose, svarstymuose, savivaldybės tarybos ir mero sudarytų komisijų veikloje, teikia siūlymus, išsako savo nuomonę. Tai rodo, kad žmonėms rūpi jų gyvenamoji aplinka ir savivaldybės ateitis. Žinoma, norėtųsi, kad į aktyvią bendruomeninę veiklą įsilietų dar daugiau gyventojų, nes savivalda stipriausia tada, kai sprendimai gimsta ne kabinetuose, o vykstant dialogui su žmonėmis.
– Kokie pagrindiniai artimiausio penkmečio tikslai?
– Svarbiausi artimiausio laikotarpio tikslai – ir toliau telkti žmones, stiprinti bendruomeniškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą vietos gyvenime ir projektuose, puoselėti tradicijas, didinti gyventojų užimtumą, gerinti gyvenamąją aplinką ir sudaryti daugiau galimybių jaunimo veikloms. Siekiame, kad bendruomenės ir toliau išliktų svarbios savivaldos partnerės, padedančios kurti stiprų, gyvą ir žmonėms artimą Birštoną. Man labai svarbu, kad bendruomenės išliktų ne tik projektų vykdytojos, bet ir vietos dvasios saugotojos – jungiančios žmones, šeimas, kaimynus, kaimus, miestus, perduodančios tradicijas ir padedančios Birštonui išlikti unikaliam. Kurorto ateitis priklauso ne tik nuo investicijų ar infrastruktūros, bet ir nuo žmonių, kurie čia gyvena, kuria, buriasi ir jaučia atsakomybę už savo kraštą.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
(be temos)