„Situacija dėl Lenkijos sprendimo griežtinti patikras Lietuvos – Lenkijos pasienyje gali pareikalauti didesnio Lietuvos tarnybų dėmesio, jeigu pradėtų formuotis spūstys. Visgi Lietuva turi daug patirties valdant transporto srautus pasienyje, turėjome ne vieną įtemptą situaciją uždarius kontrolės punktus į Baltarusiją, taip pat buvome gerai pasirengę Lenkijos ūkininkų planuotoms akcijoms, kai buvo žadama stabdyti ir tikrinti žemės ūkio produkciją vežusį sunkųjį transportą“, – teigė NKVC vadovas.

Anot V. Vitkausko, sustiprinti patikras pasienyje nutarusi Lenkija bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, o Lietuva savo ruožtu, reaguodama į susidariusią situaciją, ruošia papildomus tarnybų pajėgumus.

„Šiuo metu aktyviai su Lenkija bendradarbiaujama Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų lygmeniu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir policija ruošia didesnius pajėgumus, o jeigu bus būtinybė, NKVC įsijungs padedant koordinuoti skirtingų ministerijų pavaldume esančių tarnybų sąveiką“, – tvirtino V. Vitkauskas.

Kaip vėliau žurnalistams sakė V. Vitkauskas, kalbama apie potencialią transporto eilių susidarymo pasienyje su Lenkija riziką, tačiau kartu viliamasi, kad tokia situacija nesusiklostys.

„Kažkokio tiesioginio įsitraukimo Nacionalinio krizių valdymo centro šioje situacijoje nėra, bet, jei mes matysime, kad situacija eskaluojasi, tikrai turėsime būdų, kaip tuos srautus sureguliuoti taip, kad jokio poveikio mūsų transporto srautams – ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių“, – sakė NKVC vadovas.

Jis akcentavo, kad Vidaus reikalų ministerija jau ėmėsi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija.

„Pasitelkus policijos, Viešojo saugumo pajėgas, planuojama sustiprinti vidaus sienų kontrolę Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Latvijos pasienio ruožuose bei suteikti pagalbą Latvijai, siunčiant Lietuvos pasienio pareigūnus kovai su neteisėta migracija, kurią organizuoja Baltarusijos režimas“, – teigė V. Vitkauskas.

ELTA primena, kad antradienį Lenkija pranešė, jog nuo liepos 7 d. laikinai įves patikras prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, siekdama sustabdyti nelegalių migrantų atvykimą.

„Laikinas kontrolės atkūrimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus į abi puses“, – ministrų kabineto posėdyje sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir pridūrė, kad tokie patys patikrinimai bus vykdomi ir prie Lietuvos sienos.

„Suprantame, kad šis sprendimas atsilieps žmonių judėjimo laisvei“, bet „kito kelio nėra“, sakė jis.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad apie Lenkijos sprendimą yra žinoma. Anot jo, Lietuva savo ruožtu imasi papildomų priemonių kovai su antrine neteisėta migracija iš Latvijos pusės.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) antradienį pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyti 352 į Latviją iš Baltarusijos neteisėtai patekę migrantai. Kaip skelbia VSAT, šie migrantai iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą.

Iš šiemet sulaikytų 352 vadinamuoju latviškuoju keliu vykusių migrantų 157 įkliuvo Lietuvos pareigūnams, 195 – Lenkijos.

Šiemet šis neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos srautas, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, yra išaugęs pustrečio karto: 2024 m. pirmą pusmetį buvo sulaikyta 140 tokių asmenų.

Anot VSAT, į Latviją šiemet brovėsi, buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusija 5 914 migrantų. Tai yra 6,7 karto daugiau nei bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą, kurios pasieniečiai užkirto kelią į šalį patekti 890 migrantų. Į Lenkiją šiemet nesėkmingai brovėsi dar daugiau migrantų – 14 975.

Šiemet Lietuvos pasieniečiai iš Baltarusijos į mūsų šalį neleido patekti 890 neteisėtų migrantų, o nuo 2021 m. bandymų neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką fiksuota daugiau kaip 23 tūkstančiai.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.