„Duomenų, įrodančių, kad tai yra koordinuota operacija, kažkoks politinis sumanymas ir realizavimas, nuleidžiamas kažkur į apačią, neturime. Tai nereiškia, kad taip nėra. Reikia žiūrėti, analizuoti, nagrinėti. Puikiai suprantame, kad Baltarusija – autoritarinė valstybė. Džiazo ten nedaug. Ten viskas, kas vyksta, daugiau mažiau žinoma“, – tinklalaidėje politika.lt teigė V. Vitkauskas.

Į Lietuvą skrendant meteorologiniams balionams su kontrabanda, laikinai buvo uždaryti pasienio kontrolės punktai su Baltarusija. V. Vitkauskas sako, kad kol kas anksti įvertinti, ar tokia atsako priemonė buvo veiksminga. Vis tik, anot jo, Baltarusijos medijų kanaluose skelbta informacija ir naratyvai leidžia manyti, kad sienos uždarymas buvo skausmingas.

„Ką mes matėme bent jau iš baltarusiškos žiniasklaidos, tai buvo sujudimas, buvo reportažai, buvo kalba apie tai. Aišku, ten visai kitaip pakreipta: kokie čia mes, lietuviai, neadekvatūs, neproporcingi. Buvo reportažas, kad mes negausime kažkokių prekių iš sąjunginės valstybės ir dėl to mūsų vartotojai labai nukentės. Visiškas absurdas, bet taip yra komunikuojama vietinėje auditorijoje. Matosi, kad yra tikrai skausminga. Manau, pajautėme teisingą vietą, kur galime šiek tiek tą poveikį padaryti“, – dėstė jis.

Tuo metu kalbėdamas apie priemones, kuriomis būtų galima neutralizuoti meteorologinius balionus, V. Vitkauskas akcentavo, jog itin svarbus prevencinis darbas – griežta atsakomybė už tokius nusikaltimus. Kovinių ar kinetinių priemonių – pavyzdžiui, persekiojimo dronų – pasitelkimas yra sudėtingesnis, pažymėjo jis.

Visiškas absurdas, bet taip yra komunikuojama vietinėje auditorijoje. Matosi, kad yra tikrai skausminga. Manau, pajautėme teisingą vietą, kur galime šiek tiek tą poveikį padaryti.

„Yra tie vadinamieji persekiojimo dronai, kurie pakerta balionus. Bet, vėlgi, reikia labai gerai įsivertinti galimybes. Žinau, kad yra atliekami tam tikri testavimai, dirbame ties tuo. Labai svarbu įsivertinti viską, kritimo trajektoriją. Visų pirma, turi būti vizualinis kontaktas, turi pamatyti objektą. Čia radarai nebūtinai padeda, nes objektas kitą kartą skrenda 100–200 km/val. greičiu“, – aiškino NKVC vadovas.

– Pone Vitkauskai, per savaitę nuskambėjo daug prieštaringų pranešimų, kiek tų balionų buvo. Karinės oro pajėgos minėjo pustrečio šimto fiksavimų, suprantu, kad tiek balionų buvo atsiradę radaruose. O kalbant ne apie fiksavimą, o realiais skaičiais, kiek tų balionų buvo? Kokios apimtys?

– Mes galvojame, kad buvo apie 40–60 per visą trečiadienio parą.

– Tie skaičiai nesutampa todėl, kad elektromagnetinis radaras, kuris fiksuoja kūną nenustatydamas jo kilmės – tiesiog mato skraidantį objektą, tai atsirandantį, tai dingstantį tą oro balioną. Teisingai?

– Būtent. Tai yra atvaizdų skaičius. Tas pats objektas gali turėti labai daug atvaizdų, gali neturėti nė vieno atvaizdo. Tai leidžia pamatyti tendencijas, kryptis, greitį, atpažinti, kas tai gali būti. Pagal greitį dažniausiai ir atpažįstama, kad tai balionas. Aišku, pasitaiko įvairiausių šiukšlių, kurias reikia išgryninti. Radarų duomenis reikia labai gerai įsivertinti ir analizuoti. Bet iš viso to, ką mes matome, tai greičiausiai tas skaičius yra tarp 40–60. Viskas priklausys nuo to, kiek surasime. Iki ketvirtadienio vidudienio turime suradę 20, tai pakankamai didelis skaičius, rodantis mastą.

– Kas antras ar kas trečias kontrabandinis krovinys buvo sulaikytas.

– Ar kas antras, ar kas trečias – mes kol kas pasakyti negalime, visą laiką žiūrime į tą blogesnį scenarijų, koks gali būti maksimumas. Tuomet automatiškai žiūrime visą geografiją, kur buvo surasta ir panašiai. Žinoma, visąlaik norime sakyti, kad surandame visus, bet tai turbūt neįmanoma, nes yra daug labai sudėtingų dalykų. Oponentas taip pat yra ne pėsčias – jis žino, kaip greitai tuos balionus perimti, surasti ir kuo greičiau nešdintis iš ten. Sakyti, kad visus surandame, būtų per daug bravūriška, bet manau, kad tikrai pusę surandame. Jei surastume daugiau nei pusę, tai visas šitas biznis, kurį daro nusikaltėliai, būtų nerentabilus.

– Kas, jūsų skaičiavimu, yra tas lūžio momentas? Tai yra kontrabandinės prekės. Kada ji nebeapsimokėtų?

– Tai yra kontrabanda, biznis, nelegalus verslas, kuris neša pelną. Sakyčiau, kad pelnas yra faktiškai dvigubas. Kiek pinigų įdeda – dvigubai tiek gauna. Toks yra mūsų skaičiavimas pagal tuos duomenis, kuriuos dabar esame susirinkę.

– Kokia vidutiniškai yra vieno skrendančio baliono savikaina ir galima nauda antrinėje rinkoje?

– Savikaina iki 1 tūkst. eurų, antrinėje rinkoje nauda – 2 tūkst. Tai pelnas iš vieno baliono yra 1 tūkst. eurų. Žinoma, priklausomai nuo kiekio, kartais būna dvi dėžės, kartais trys. Priklauso nuo oro sąlygų, nuo kontrabandininkų naudojamų dujų, bet iš esmės baliono kaina yra apie 1 tūkst. eurų.

– Vyriausybėje jūs pristatėte tą dėžę viešai, cigaretės yra su baltarusiškomis banderolėmis. Kitaip tariant, Baltarusijos Respublikos biudžetas gauna pajamas iš šios veiklos?

– Taip, čia turbūt viena iš sąlygų šitam bizniui, kad būtų sumokėtas akcizas. Akcizas nėra didelis, bet įsivaizduokime, kiek pagaminama cigarečių ir koks yra Baltarusijos eksportas į pasaulio šalis.

– Vien oro balionais.

– Vien oro balionais. Apskritai, „Nemano“ gamykla, kuri yra Gardino mieste, cigarečių pagamina turbūt 4–5 kartus daugiau, negu yra surūkoma pačioje Baltarusijoje. Klausimas – kur tos cigaretės dingsta? Be abejo, tai yra tam tikra eksporto prekė, kuri neša pelną režimui.

– Tai, tarkime, jei būtų paleista 50 balionų ir jūs sulaikytumėte 25, tai, jūsų skaičiavimu, veikla taptų nerentabili?

– Turėtų vos balansuoti ant išsilaikymo. Tai yra ne vien pinigai, tai taip pat ir rizika, reikia žmones surasti, ten atskiros žmonių grandys įveiklintos. Vieni organizuoja, kiti moka pinigus, treti surenka, dar kiti realizuoja, perveža pinigus tiems, kurie paleidinėja iš Baltarusijos. Tai yra visa veiksmų grandinė.

– Kaip jie bendrauja? Kokiais kanalais?

– Labai detaliai nežinau, nesidomėjau, bet „Telegram“ kanalas, dark net (tamsusis internetas – ELTA) yra tie būdai, kuriais paprastai kriminalinis pasaulis naudojasi. Žinoma, nėra taip, kad būtų naudojama viena sistema. Šiek tiek yra ir manipuliuojama, bandoma naudoti skirtingas, taip klaidinti ir pan. Tos grupuotės yra susiskaldžiusios, jos nėra labai vieningos. Sistema irgi pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt metų. Anksčiau būdavo labai konsoliduotas biznis. Šiais laikais yra decentralizuotas, nes pats sumanymas naudoti balionus nereikalauja labai didelio administracinio resurso, kad reikėtų kažkokios sistemos, hierarchijos ir pan. Viskas yra labai paprasta: maža investicija, keli GPS sekikliai ir žmonės, kurie surenka cigaretes.

Tai yra visa veiksmų grandinė.

– GPS sekikliai su SIM kortelėmis. Kaip tai veikia?

– Anksčiau veikė labai primityviai, visą laiką būdavo įjungtas. Paleidžia balioną, tas sekiklis juda ir tada automatiškai galima sekti judėjimą. Tada pasamdyti žmonės mato, ruošiasi, žiūri savo maršrutus ir tuos krovinius surenka.

– Valstybės institucijos lygiai taip pat mato tą patį, kad keliauja iš esmės SIM kortelės signalas.

– Taip. Tai labai sustiprino mūsų kriminalinės žvalgybos galimybes aptikti ir neutralizuoti nemažai nusikaltėlių, patraukti juos atsakomybėn. Tai yra daroma, bet, aišku, nusikaltėliai visada ieško kitų būdų. Būna ir taip, kad yra net po kelis GPS sekiklius. Būna taip, kad yra nustatomi laikmačiai, kada tas sekiklis aktyvuojasi, kada išsijungia, tam, kad apsunkintų sekimą.

– Kitaip tariant, laukiantysis žino, kad tarkime, 12 valandą, 10–20 sekundžių sekiklis aktyvuosis, jis pamato, užsifiksuoja ir laukia kito aktyvavimosi. O mūsų institucijos tik spėlioja, kada tai įvyks?

– Arba jau laukia, kai jis jau būna nusileidęs. Laukiantysis žino, kur nuvažiuoti, tada turi pasitikrinti, ar ten yra saugu, ir tada vyksta į konkrečią vietą. O mūsų pareigūnai kitą kartą laukia pasaloje ir juos areštuoja. Tai tokia kova, kuri vyksta jau turbūt pusantrų metų.

– Ar SIM kortelės – lietuviškos?

– Įvairiai, yra ir lietuviškų ir nelietuviškų. Tai irgi labai lanksti rinka. Jeigu nusikaltėliai pamatytų, kad lietuviškoms kortelėms taikome kažkokias poveikio priemones, pradėtų naudoti kitas korteles.

– Jūs sakėte, kad tarp žmonių, kurie užsiima kontrabanda, yra konkurencija ir nėra centralizacijos.

– Turbūt yra tik gal bendras koordinavimas, nes tai, kas vyko šią savaitę, tam, kad vienu metu būtų paleistas toks kiekis, tikrai reikia susistyguoti bendrą paleidimą. Aišku, buvo labai palankios oro sąlygos. Prieš tai buvo nepalanki visa savaitė, bet kad šiek tiek susikoordinavimas veikti išvien, manau, tai egzistuoja.

– Sakote, kad tai negali būti kažkokios vienos didesnės gaujos, kažkokio vieno susivienijimo ar lyderio veiksmas?

– Jie vienas kitą pažįsta, žino. Aišku, yra tam tikra regionalizacija pagal vietoves. Vienos grupuotės viename mieste orientuotos, kitos – kitame. Mes, aišku, tą daugiau mažiau tinklą numanome. Tačiau susikonsoliduoti bendrą paleidimą visiems yra pravartu ir naudinga, nes tai apsunkina mūsų pajėgų aktyvavimą. Mes pajėgų turime tiek, kiek turime. Ir tuomet, jeigu yra vienas paleidimas, daug resursų tam duodi ir greičiau surandi. Jei yra 50 vienu metu, tai, aišku, apsunkina mūsų galimybes. Dėl to ir sakome, kad tai buvo koordinuota ataka, nes vienu metu buvo paleistas didelis balionų kiekis.

– Kiek laiko reikia paruošti balioną?

– Esu girdėjęs, kad apie valandą, bet manau tos sistemos progresuoja, žmonės įgauna įgūdžius. Reikia sukalibruoti, įdėti sekiklius, pasižiūrėti jų veikimą, pasitikrinti ir pan. Tai užima laiko. Mes skaičiuojame, kad užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos.

– Kas ten – helio dujos?

– Paprastai helis. Anksčiau naudodavo kitas medžiagas, kurios šiek tiek būdavo ir nuodingos. Kiek žinome, dabar vėl grįžo helis, jis yra brangesnis.

– Gal pradėjo protestuoti paleidėjai...

– Gal kas susirgo, sunku pasakyti. Bet tai iššūkis mūsų pareigūnams, turime rūpintis jų sveikata.

– Teisingai, negali tiesiog pradurti to baliono, nes nežinai, kas viduje. Arba reikia eiti su pilnu apsauginiu kostiumu, nes ten, siekiant taupyti, gali nežinia kas būti. Pakalbėkime apie valstybės dalyvavimą, ne kaip toleruojančios, o kaip inicijuojančios jėgos. Ar tai galėtų būti veikla, kurią vykdo koks nors užkardos vadas ar kitas oficialus asmuo. Ar jūs tai atmetate?

– Duomenų, įrodančių, kad tai yra koordinuota operacija, kažkoks politinis sumanymas ir realizavimas, nuleidžiamas kažkur į apačią, neturime. Tai nereiškia, kad taip nėra. Reikia žiūrėti, analizuoti, nagrinėti. Puikiai suprantame, kad Baltarusija – autoritarinė valstybė. Džiazo ten nedaug. Ten viskas, kas vyksta, daugiau mažiau žinoma. Jeigu kažkoks regioninis lyderis užmerkia akį dėl kažkokio proceso – galbūt, nes yra manoma, kad tai nesvarbu. Tai irgi tam tikras tolerancijos lygis.

– Akcizus moka, lietuvius erzina, viskas gerai.

– Viskas kaip ir nieko tokio, nes pasekmės labai paprastos. Nusikalstamumas, kuris yra bet kokioje sferoje ir bet kokioje valstybėje, bet kuriame mieste. Tačiau jeigu matome civilinės aviacijos iššūkius, jau turime 13 kartų per šiuos metus, kuomet uždarėme Vilniaus oro uostą, tai nuostoliai yra didžiuliai. Ypač paskutiniai du atvejai. Vienu metu buvo 6 valandas uždarytas oro uostas, kitu – 8 valandas. Tai yra didžiuliai nuostoliai kompanijoms, keliautojams, piliečiams, kuriems kyla tikrai daug nepatogumų dėl to, kad yra apribojamas jų išvykimas, gaištamas laikas ir pan. Mes tą darome tam, kad užtikrintume civilinės aviacijos saugumą. Su saugumu negali daryti jokių kompromisų. Dėl to oro uostai ir uždaryti. Ne dėl to, kad kažkas kažko nesupranta, o dėl to, kad matome realią grėsmę. Visą šitą situaciją turime aktualizuoti ir kelti į visai kitą politinį lygį tiek dvišalių, tiek tarptautinių santykių kontekste.

– Lietuva žengė žingsnį, kokio iki šiol nebuvo žengusi – uždarė sieną. Tai suveikė ar ne?

– Anksti vertinti. Pasižiūrėsime tas reakcijas šiek tiek vėliau, bet ką mes matėme bent jau iš baltarusiškos žiniasklaidos, tai buvo sujudimas, buvo reportažai, buvo kalba apie tai. Aišku, ten visai kitaip pakreipta: kokie čia mes, lietuviai, neadekvatūs, neproporcingi. Buvo reportažas, kad mes negausime kažkokių prekių iš sąjunginės valstybės ir dėl to mūsų vartotojai labai nukentės. Visiškas absurdas, bet taip yra komunikuojama vietinėje auditorijoje. Matosi, kad yra tikrai skausminga. Manau, pajautėme teisingą vietą, kur galime šiek tiek tą poveikį padaryti.

– Bandžiau sugalvoti, kaip galima kovoti su tais kontrabandiniais balionais kinetinėmis, karinėmis priemonėmis, bet nieko efektyvaus nesugalvojau. Įsivaizduokime, kokios pasekmės būtų naudojant oro gynybos sistemas, kurios numušinėtų skrendančius cigarečių pakelius? Tai, pirmiausiai, sąnaudos, antra – nuolaužos ir grėsmė civiliams. Premjerė prašė, kad institucijos duotų sprendimų. Ar tos institucijos turi ką duoti?

– Na, tie sprendimai turbūt daugiau susiję su organizatoriais. Prevencinis darbas, kad nebūtų tinklų, kad būtų apsunkintos veikimo sąlygos, kad būtų adekvati sankcija. Mes kalbame ne apie kontrabandą, kelias dėžes cigarečių. Mes kalbame apie civilinę aviaciją.

– Tuomet jau kalbame apie visai kito mąsto žalą, nuostolius ir visus kitus dalykus. Tai jau gali keliauti prie didelės baudžiamosios atsakomybės.

– Ir dar ant viršaus yra civilinė atsakomybė – kompanijos, kurios patiria nuostolius, žmonės, organizacijos. Gali būti paprašyta organizatorių tuos nuostolius padengti.

– Įsivaizduokime, kiek draudimo kompanijos turėjo išmokų savo klientams vien dėl to, kurie kažkur nespėjo, kažko nepadarė, nepersėdo ir t. t.

– Tai yra didžiuliai pinigai. Dabar kai kalbame apie baudas, tai geriausiu atveju už tokią veiklą yra 8–9 tūkst. (eurų – ELTA). Jei kalbėtume apie šimtatūkstantines baudas arba civilinius ieškinius, tai manau, nebūtų jokios motyvacijos daryti tokį darbą, kuris dabar daromas.

– Ar sutinkate su tuo, ką minėjau dėl kovinių, kinetinių priemonių? Ar yra koks nors kelias? Gal išsiaiškinote kažkokį būdą?

– Yra tie vadinami persekiojimo dronai, kurie pakerta balionus. Bet, vėlgi, reikia labai gerai įsivertinti galimybes. Žinau, kad yra atliekami tam tikri testavimai, dirbame ties tuo. Labai svarbu įsivertinti viską, kritimo trajektoriją. Visų pirma, turi būti vizualinis kontaktas, turi pamatyti objektą. Čia radarai nebūtinai padeda, nes objektas kitą kartą skrenda 100–200 km/val. greičiu.

– Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, kur didelis vėjo greitis, jis gali skristi labai greitai.

– Kalbame apie kelių tūkstančių metrų aukštį. Tai, kad dronas ten pakiltų, pastebėtų ir pasivytų, yra šiek tiek iš fantastinės sferos. Nesakau, kad teoriškai neįmanoma. Tą galima padaryti, bet adekvatumas, resursai yra labai svarbu. Ar naudojame droną, kuris kainuoja 10–15 tūkst. eurų prieš balioną, kuris kainuoja 100 eurų?

– Jau nekalbant apie oro gynybos, artilerijos sistemas.

– Tada vienas šūvis būtų ketvirtis milijono. Aš suprantu, jeigu mes turime kažkokį krovinį, kuris tikrai keltų grėsmę.

– Jeigu skristų sprogmuo, o ne cigaretės, valstybės sprendimai būtų visai kitokie.

– Taip, tai jau visai kitas klausimas. Dabar yra cigaretės, kurios anksčiau ar vėliau nusileis. Vienintelis rūpestis yra oro uosto veikla. Bet jeigu mes šaudytumėme į taikinius, tai oro uostas būtų uždaromas dar ilgesniam laikui. Šioje vietoje mes jokio sutaupymo neturėtume.

– Pradedant naudoti kovinę artileriją, visas Vilniaus regionas būtų neskraidymo zona, nes čia didelė rikošeto ir visokių nuolaužų galimybė.

– Būtent. Ir turbūt būtų oro pavojaus signalas, kad žmonės eitų į priedangas dėl nuolaužų pavojaus. Matėme Lenkijos epizodą, kai 19 Rusijos dronų buvo įskridę. Didžiausi nuostoliai buvo būtent iš raketų, kurios buvo naudojamos neutralizuoti dronus. Taigi, tai yra labai pavojingas dalykas. Mes su viena problema sukurtume daug daugiau problemų, jei taip beatodairiškai pradėtume naikinti oro taikinius.

– Sienos uždarymas pasiteisino. Kokias dar poveikio priemones Lietuva gali turėti? Baltarusija, įdėjusi pastangų, šitą problemą galėtų išspręsti. Gal dėl sienos ilgio ir ypatybių ne visą, bet esminę problemą tiktai galėtų išspręsti.

– Aš, manau, norint jie gali tą padaryti, tikimės, kad taip ir bus. Vienas kelias yra mūsų dvišaliu būdu kalbėti apie sienos uždarymus, kontrolę ir panašius dalykus. Kitas kelias yra sankcijos per Europos Sąjungos prizmę, nes visada būdavo takoskyra, Rusija – vienas takelis, Baltarusija – neva kažkoks kitas. Šioje situacijoje, jei kalbame apie hibridinius ar kažkokius asimetrinius veiksmus, tai manau kartais įdėti į tą bendrą dėžutę Baltarusijos veiksmus mes tikrai galime, nes tai yra pavojus visai Europos Sąjungai. Ir trečias kelias yra bendras mūsų darbas su sąjungininkais Amerikoje. Čia tas poveikis politinis yra daug didesnis ir, matome, auga.

– Ypač kai dabar, su tokiu pasididžiavimu yra priimami oficialūs Amerikos asmenys Baltarusijos Respublikoje. Tai Jungtinių Valstijų diplomatų žodis, man atrodo, būtų kur kas svaresnis net už sienos uždarymą.

– Mūsų diplomatai dirba šituo klausimu. Aš nenoriu už Užsienio reikalų ministeriją komentuoti, bet tas darbas vykdomas ir aš manau, jis bus vaisingas.

– Ką trumpajame laikotarpyje Lietuva gali pasiekti? Nekalbant apie politinio poveikio priemones, gali maksimaliai stengtis išgaudyti tą kontrabandą, kad ji taptų nerentabili, taip?

– Taip.

– Turbūt tai yra irgi paprastai suorganizuojama priemonė, kuri santykinai priklauso tik nuo mūsų.

– Taip. Žinoma, oponento išmonė irgi yra labai svarbu. Jeigu matysime, kad yra kažkokia parama iš institucijų, tai tada tas techninis sudėtingumas gali dar labiau augti. Dabar mes vis tiek kalbame apie žmones iš gatvės, ekspertus, kurie galvoja kažkokias technologines naujoves pritaikyti, apie sekiklius kalbant. Jeigu būtų kažkoks institucinis įsitraukimas, tas sofistikuotumas būtų didesnis. Reikia įsivertinti, pažiūrėti, kaip viskas judės. Negalima sakyti, kad viskas mūsų rankose. Ta prasme, yra šiek tiek ir oponento gebėjimo klausimas, kiek jie yra pajėgūs persiorientuoti, pakeisti savo taktikas. Viena iš veiksmingiausių priemonių yra padaryti būtent taip, kad kuo daugiau jų būtų surasta ir kad paprasčiausiai neapsimokėtų tokios veiklos vystyti.

– Oro balionas oro balionu, bet yra žinoma, kad jie netgi konstruoja tokius oro traukinius-oro dirižablius. Kas tai per dydis? Kokį svorį cigarečių jie gabena?

– Keletas tokių atvejų yra fiksuota. Tai 4–6 balionai, apie dvidešimt dėžių, apie kelis šimtus kilogramų. Tai tikrai būtų rimtas krovinys, kuris galėtų padaryti labai didelę žalą, čia turbūt apie namų sugriovimus eitų kalba. Tai nenaudojama labai dažnai, bet keletą tokių atvejų esame fiksavę. Kitas būdas, kurį visiškai naujai esame pastebėję, tai tokios šaudyklės – kaip senovės laikais, kai bandydavo pilis su akmenimis šturmuoti.

– Archimedo katapulta, liaudyje žinoma kaip ragatkė.

– Kažkas tokio. Tai va, šitas būdas irgi toks naujas yra. Tai, kaip sakant, jis mums, civilinei aviacijai, nepavojingas. Tegul bando, mes su tuo susitvarkysime.

– Kaip tai atrodo? Turi pora medžių, tarp jų įtempia kažkokią gumą ir šauna per mūsų sieną?

– Per mūsų sieną.

– Ir ką – skrenda keliasdešimt metrų?

– Gal ir kelis šimtus kitą kartą. Vyksta testavimas, vyksta bandymai ir nėra jokio technologinio įsikišimo. Nėra jokių GPS sekiklių, nes žino iš kur paleidžiama, žino kur maždaug gali nukristi. Mūsų kameros, seisminiai davikliai yra šiek tiek toliau. Čia yra judantis taikinys, su kuriuo mes kovojame, ir visą laiką oponentas adaptuojasi, kaip mus suklaidinti ir padaryti mūsų veiklą mažiau efektyvia.

– Tai jau yra paprastoji kontrabanda, čia yra grėsmė žymiai mažesnė. Jeigu kažkas su tomis ragatkėmis šaudo per sieną, tai žala valstybės biudžetui per negautas pajamas ir taip toliau. Bet nesukuria milijoninių nuostolių, ką sukelia viso oro uosto ar 20–30 lėktuvų nukreipimas.

– Be abejo. Suskaičiavus tuos krovinius, kuriuos mes jau suradome, tai faktiškai visos tos cigaretės kiek per šiuos metus yra aptikta, sutilptų į du sunkvežimius. Tai nėra dideli skaičiai, bet tas šalutinis efektas dėl oro uosto, dėl oro erdvės – čia yra mūsų didžiausias iššūkis ir problema.

– Sugriežtinus baudžiamąją atsakomybę vien pats faktas, turbūt, jau nekalbant apie nuteistus asmenis – jis būtų labai stabdantis signalas.

– Tai visų pirma keltų kainą. Surasti krovinį su automobiliu, nuvažiuoti, paimti ir nuvežti į kažkokią kitą vietą – jau yra 200–300 eurų išlaidos. Jeigu būtų pakelta atsakomybė, sugriežtintas Baudžiamasis kodeksas, tai automatiškai keltų kainą, nes norinčių, pasiūlos būtų daug mažiau.

– Na, ir turbūt paprastas dalykas – oro sąlygos. Jūs žinote oro sąlygas, kada tikėtina, tie balionai skris. Jie neskrenda prieš vėją, jie laukia idealių oro sąlygų ir tada valstybės institucijos gali organizuotis būtent tam laikui.

– Taip, bet tada kiti iššūkiai. Jeigu nėra oro sąlygų palankių, tada skraidinama dronais. Tai yra brangiau, sudėtingiau, bet irgi verslo šaka.

– Kiekiai mažesni?

– Šį mėnesį balionų su šios savaitės incidentu turėjome 53, kai tuo tarpu bepiločių dronų – 18. Praeitą mėnesį panašiai: 68 meteorologiniai balionai ir 17–18 dronų.

– Čia kalbame apie tuos, kurie pagauti.

– Latentikos, aišku, yra, bet tai parodo proporciją – kažkur 1:3, kurie yra naudojami metodai. Bet, aišku, oro sąlygos yra labai svarbios ir apie 50 proc. vėjai yra palankūs, 50 proc. nepalankūs, tai irgi šiek tiek padeda sumobilizuoti veikimą prieš nusikaltėlius. Institucijos veikia išvien, susijungia gana gerai, yra labai sukoordinuotas darbas tarp pasieniečių, policijos, kariuomenės. Manau, tas bendras susitelkimas duoda visai neblogą rezultatą.

– Daugelis žmonių gali klausti: „O jeigu jie paleistų sprogmenis?“

– Jeigu sprogmuo, tai išvis turbūt kalbėtume apie 5-ą straipsnį. Tai būtų karinė agresija. Čia jokių kompromisų nėra ir tada jau mes visai kitaip reaguotume, ir Aljansas būtų visai kitaip nusiteikęs. Nemanau, kad prie tokių provokacijų Baltarusijos režimas linkęs prieiti. Dėl Rusijos aš nebūčiau toks optimistiškas, bet nueitume į visai kitą reagavimo ir atsako plotmę.